Brazilijoje nuspręsta uždrausti „Telegram“, bet po kelių dienų šis sprendimas atšauktas. Papildyta 2022-03-21

Papildyta 2022-03-21. Brazilijos Aukščiausiasis Teismas panaikino draudimą platformai „Telegram“

Pirmadienį pranešta, jog po penktadienio sprendimo uždrausti „Telegram“ platformą Brazilijoje, Aukščiausiasis Teismas vis tik nusprendė atsisakyti draudimų ir leisti toliau veikti populiariajai žinučių siuntimo programėlei. Pranešama, jog toks sprendimas buvo priimtas po to, kai „Telegram“ įvykdė teismo nurodymą ir pašalino pranešimus iš prezidento Jairo Bolsonaro kanalo [2].

Anot „Telegram“ generalinio direktoriaus Pavelo Durovo, Brazilijos Aukščiausiojo Teismo reikalavimai nebuvo įvykdyti per klaidą, mat jis nebuvo pastebėjęs siųstų elektroninių laiškų. P. Durovas patikino, kad tokios klaidos „daugiau nebepasikartos“ ir savo vietiniu teisiniu atstovu „Telegram“ paskyrė Brazilijos teisininką Alaną Camposą Eliasą Thomazą.

P. Durovo pranešime teigiama, kad teisininkas A. C. E. Thomazas turės priėjimą prie aukščiausiosios vadovybės platformos, kad laiku būtų pastebėti visi skubūs teismo bei kitų Brazilijos institucijų pranešimai.

Už per didelę žodžio laisvę Brazilijoje nuspręsta nubausti „Telegram“

Brazilijos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Alexandro de Moraeso prašymu penktadienį buvo nurodyta šalyje sustabdyti iki šiol buvusią nepriklausomą minčių laisvei platformą „Telegram“ dėl joje skleidžiamos dezinformacijos. Platforma ne kartą jau buvo įspėta dėl melagingą informaciją skleidžiančių profilių, todėl, jai nesiėmus jokių veiksmų tai užkardyti, buvo nuspręsta Brazilijoje stabdyti „Telegram“ veiklą.

Platformos atvirumas dėl galimybės betarpiškai reikšti savo mintis ir politinį požiūrį be jokių apribojimų jau kiek seniau Brazilijoje buvo vertintas kaip kontraversiškas, o platformai buvo ne kartą siųsta žinia įšaldyti dezinformaciją skleidžiančius profilius.

„Reuters“ duomenimis, kraštutinių dešiniųjų prezidentas Jairas Bolsonaro drauge su savo šalininkais vis dažniau rinkosi „Telegram“ kaip masinio bendravimo priemonę, nes kitos technologinės bendravimo platformos, tokios kaip „Meta“, kuriai priklauso „WhatsApp“, „Alphabet Inc“, „Google“ bei „Twitter“ jau taiko cenzūrą ir yra griežtai prižiūrimos [1].

Teismo sprendimą paprašyta atidėti kelioms dienoms

Manoma, kad toks sprendimas tik dar labiau įkaitins diskusijas dėl žodžio laisvės Brazilijoje, o tai gal net ir sukurs precedentą, kuriuo galės pasekti ir kitos valstybės, šiuo metu aktyviai kovojančios su dezinformacija skiepų klausimais bei karo Ukrainoje tematika.

Pats J. Bolsonaro tokį teismo sprendimą apibūdino kaip „nepriimtiną“. Tačiau pats „Telegram“ įkūrėjas P. Durovas apgailestauja ir sako, jog platforma tikrai galėjusi „dirbti geriau“, todėl paprašė teismo atidėti sprendimą kelioms dienoms, kol bus surastas sprendimas dėl netinkamų profilių Brazilijoje pašalinimo.

Moraesas telekomunikacijų reguliavimo institucijos „Anatel“ vadovui Wilsonui Dinizui Wellischui suteikė 24 valandas įgyvendinti „Telegram“ platformos sustabdymą iki kol bus įvykdyti teismo nurodymai.

Vokietija jau ėmėsi blokuoti pavienius platformoje veikiančius kanalus

Visgi, iki šiol buvusi viena iš nedaugelio laisvųjų platformų „Telegram“, panašu, ilgai savo aukso laikotarpiu nebesidžiaugs. Dėl galimybės laisvai reikšti savo politines pažiūras joje, tai tampa tikra rakštimi sisteminei žiniasklaidai. Todėl ginklo prieš laisvąjį žodį jau ėmėsi ir Vokietija, užblokavusi 64 „Telegram“ kanalus, kuriuose esą renkasi kraštutinių dešiniųjų pažiūras propaguojantys ir COVID-19 ribojimams nepritariantys asmenys [3].

Vokietijoje ši minčių dalijimosi platforma tapo tarsi naująja konspiracijų teorijų skleidėjų etikete ir yra kaltinama dėl vakcinų nuo COVID-19 priešininkų rengiamų protestų, peraugusių į smurtines išraiškas.

Anot vietinio Vokietijos laikraščio „Sueddeutsche Zeitung“, „kenksmingų“ kanalų sąraše atsidūrė ir garsaus veganų virėjo Attilos Hildmanno kanalas su daugiau nei 100 000 sekėjų, kuriame buvo dalinamasi informacija apie skiepus nuo COVID-19, praneša „Reuters“.