Briuselis neatsisako „Chat Control“ planų: privatumo gynėjai įspėja dėl masinės žinučių stebėsenos

ES Tarybos susitarimas atgaivina nuogąstavimus dėl masinio sekimo Europoje

ES valstybės narės pagaliau susitarė dėl savo pozicijos dėl Vaikų seksualinio išnaudojimo reguliavimo (CSAR), tačiau kompromisas, kaip ir anksčiau, iškart sukėlė susirūpinimą dėl galimos plataus masto stebėsenos. Nors kompromisas sušvelnina sąlygas, kritika išlieka.

Nors privalomas užšifruotų žinučių skenavimas buvo atšauktas po dvejų metų intensyvių ginčų, naujasis modelis palieka galią institucijoms reikalauti rizikos vertinimų ir „švelninančių priemonių“, kurias turės įgyvendinti technologijų platformos. Tai sukuria aplinką, kurioje įmonės, siekdamos išvengti konfliktų su reguliuotojais, gali būti netiesiogiai spaudžiamos tikrinti vartotojų privačias žinutes [1].

Kritikai pabrėžia, kad Taryba ne tik neatsisakė vadinamojo „Chat Control“, bet perkėlė jį į naujas formules, kurios praktiškai gali veikti kaip tas pats mechanizmas, kurį daugelis taip kritikavo.

Privatumo šalininkai ir kai kurios vyriausybės įspėja apie slaptą spaudimą tikrinti pokalbius

Skaitmeninių teisių gynėjai perspėja, kad „savanoriškas“ (savanoriškai spaudimu skatinamas) skenavimas yra klaidinantis terminas, nes reglamentas palieka plačias galimybes reguliuotojams nurodyti, jog tokios priemonės būtinos siekiant sumažinti riziką. Buvęs Vokietijos europarlamentaras Patrickas Breyeris teigė, kad „vis dar planuojami anonimiškumą naikinantys amžiaus patikrinimai ir ‘savanoriškas’ masinis skenavimas“.

Čekijos europarlamentarė Markéta Gregorová kompromisą pavadino „nusivylimu“ ir perspėjo, kad jis „atveria kelią masiniam mūsų žinučių skenavimui“. Ypač aštri reakcija kilo Nyderlanduose, kur parlamentas privertė vyriausybę balsuoti prieš, nors teisingumo ministras ketino susilaikyti. [2]

Nyderlandų politikai kalbėjo apie „privalomą amžiaus patvirtinimą“ ir „savanorišką prievolę“, kai platformoms gresia sankcijos, jei jos atsisako diegti skenavimo technologijas. Buvęs europarlamentaras Robas Roosas apkaltino Briuselį veikimu „už uždarų durų“ ir teigė, kad Europa rizikuoja „nuslysti į skaitmeninį autoritarizmą“.

Nepaisant priimto kompromiso, ginčas gilėja

Reguliavimo šalininkai tikina, kad naujos taisyklės leis geriau kovoti su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos platinimu ir viliojimu internetu. Vaikų teisių organizacijos pripažįsta, kad kompromisas yra silpnesnis nei pirminis siūlytas modelis, tačiau vis tiek mano, jog tai žingsnis pirmyn.

Tuo tarpu skaitmeninio privatumo gynėjai atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos grupės ir toliau galės apeiti aptikimo sistemas, naudodamos VPN ir mažiau žinomas komunikacijos priemones, todėl reali našta guls ant paprastų vartotojų, kurie tiesiog naudojasi populiariomis programėlėmis. Proton vadovas Andy Yen pareiškė, kad „būtina išlikti budriems“, nes privalomas skenavimas gali būti grąžintas „per galines duris“ derybų metu.

Tuo pat metu vaikų teisių koalicija ECLAG teigia nerimaujanti dėl to, kad nėra numatytų privalomų aptikimo nurodymų. Derybininkams suteiktas griežtas terminas – balandis, kai baigs galioti laikina išimtis, leidžianti platformoms savanoriškai skenuoti turinį ieškant CSAM.

ES Tarybai derybose su Parlamentu vadovaus Kipras, o pagrindinis EP pranešėjas Javieras Zarzalejos pareiškė, kad derybos yra „skubios“. Ši situacija rodo, kad ES balansuoja tarp realaus tikslo apsaugoti vaikus ir rizikos sukurti infrastruktūrą, kuri tam tikromis sąlygomis galėtų tapti masinio gyventojų stebėjimo pagrindu.