Briuselis pasirinko Ukrainą vietoj Vengrijos? Budapeštas kaltina ES spaudimu dėl karo finansavimo

Vengrija teigia, kad ES institucijos veikia koordinuotai su Kyjivu prieš savo narę

Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó pareiškė, kad Briuselio institucijos veikia „koordinuotai“ su Kyjivu. Jo teigimu, spaudimas daromas Viktoro Orbáno vyriausybei. Pareiškimas paskelbtas pirmadienį.

Ginčas kilo dėl 90 mlrd. eurų ES paskolos paketo Ukrainai. Budapeštas blokavo sprendimą. Vengrija nurodė, kad veto bus išlaikytas, kol Ukraina neatnaujins rusiškos naftos tranzito „Družbos“ vamzdynu.

Šio tranzito sustabdymas, pasak Vengrijos, kelia grėsmę šalies energetiniam saugumui. Taip pat teigiama, kad tai gali smarkiai padidinti degalų kainas. Budapeštas ir Slovakija anksčiau naftą gaudavo būtent šiuo maršrutu. [1]

Briuselis svarsto papildomas priemones, o Budapeštas kalba apie ekonominį spaudimą

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas sukritikavo Vengrijos poziciją. Ji pareiškė, kad Budapešto veiksmai yra „tikrai liūdinantys“. Anot jos, tai „ne visai atitinka nuoširdaus bendradarbiavimo sąlygą, kuri yra įtvirtinta [ES] sutartyse“.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa sakė, kad „nė viena valstybė narė negali pakenkti Europos Vadovų Tarybos bendrai priimtų sprendimų patikimumui“. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pridūrė, kad „negali būti kitaip“ nei įgyvendinti gruodį priimtą sprendimą dėl lėšų Ukrainai.

Szijjártó pareiškė, kad situacija esą paprasta. Vengrija ir Slovakija yra Europos Sąjungos narės. Ukraina – ne. Vis dėlto, pasak jo, Briuselis stoja Ukrainos, o ne savo narių pusėn.

Taip pat pranešama, kad svarstoma grįžti prie idėjos naudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos finansavimui. Šis planas buvo atidėtas gruodį. Dabar jis vėl minimas viešose diskusijose.

Anksčiau Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris įspėjo apie „dėl to kylančias ekonomines, finansines ir teisines rizikas“. Nepaisant to, Briuselis tęsė spaudimą. Vengrijos atstovai teigia, kad panašus spaudimas kartojasi ir dabar.

Budapeštas laikosi pozicijos, kad energetinio saugumo klausimai turi būti sprendžiami pirmiausia. Vengrijos valdžia tvirtina, kad be „Družbos“ tiekimo šalis patirtų papildomą finansinę naštą. Šis argumentas siejamas su veto Ukrainos finansavimui.

Viktoras Orbánas: Europos lyderiai susitarė su Zelenskiu tęsti karą

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad Europos lyderiai susitarė su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu tęsti karą. Jo teigimu, deryboms vadovavo Ursula von der Leyen. Orbánas tai pavadino bloga žinia Europai. [2]

Jis teigė, kad, jo vertinimu, karas neturi sprendimo mūšio lauke. Anot jo, kas mėnesį žūsta arba sunkiai sužeidžiama apie 35 tūkst. žmonių, o fronto linija beveik nesikeičia. Orbánas taip pat kalbėjo apie dideles finansines išlaidas ir branduolinės eskalacijos riziką.

Premjeras pareiškė, kad Vengrija turi likti nuošalyje nuo konflikto. Jis taip pat apkaltino opozicijos politiką Péterį Magyarą esą sudarius slaptą susitarimą su ES lyderiais dėl didesnės paramos Ukrainai. Orbáno teigimu, toks susitarimas būtų slepiamas nuo rinkėjų iki rinkimų.