Briuselis ruošia naują tvarką: Ukraina, Moldova ar Juodkalnija įstotų į ES be veto teisės

Šalys galės stoti į ES be balsavimo arba veto teisės: Briuseliui – patogu, o narėms – nesaugu

Europos Sąjungoje bręsta planas, kuris gali iš esmės pakeisti visos Bendrijos veikimo principą. Kaip praneša keli ES diplomatai, Briuselis svarsto leisti naujoms šalims – tokioms kaip Ukraina, Moldova ar Juodkalnija – įstoti į Sąjungą be visų balsavimo teisių, įskaitant ir veto. Kaip sako ES, tai būtų laikinas balsavimo teisių ribojimas, kol nebus įgyvendintos institucinės reformos.

Oficialiai šis modelis vadinamas „laipsnišku prisijungimu“, o jo tikslas esą – paspartinti plėtrą ir išvengti dabartinių „blokavimų“. Pagal šį planą naujos narės galėtų naudotis ES pinigais, rinkomis ir kai kuriomis institucijų privilegijomis, tačiau neturėtų teisės vetuoti ar sustabdyti Briuselio sprendimų [1].

Toks modelis, anot vokiečių politiko Antono Hofreiterio, „leistų Sąjungai veikti efektyviau ir nesustoti dėl vienos šalies pasipriešinimo“. Tačiau kritikai įžvelgia kitą pusę: tai tiesioginis kelias į dviejų greičių Europą, kurioje naujos valstybės taptų antrarūšiais nariais be realios įtakos.

Tai atveria pavojingą precedentą – jei Briuselis sugebės apriboti naujų šalių veto, niekas negarantuoja, kad vėliau nebus bandoma apriboti ir senųjų narių teisių.

Vengrijos ir kitų nepriklausomų valstybių balsas trukdo Briuseliui įgyvendinti savo planus

Briuselis jau seniai nepatenkintas tuo, kad tokios šalys kaip Vengrija ar Slovakija dažnai balsuoja prieš „vieningą ES liniją“. Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas ne kartą vetavo sprendimus dėl karo finansavimo, migracijos kvotų ir LGBTQ+ politikos, taip parodydamas, kad jo šalis laikosi savo suverenių principų [2].

Šis pasipriešinimas išryškino paradoksą: ES vadovybė kalba apie „įvairovę ir demokratiją“, tačiau realybėje siekia visus sprendimus centralizuoti. Briuselio planas įvesti naujokams narystę „be veto“ yra bandymas apeiti nepalankius balsus, o tuo pačiu – susilpninti nacionalinių vyriausybių įtaką.

Toks modelis, kaip pažymi kai kurie Centrinės Europos analitikai, „yra pirmasis žingsnis link Europos federacijos, kurioje Briuselio biurokratai turės daugiau galios nei išrinktos tautinės vyriausybės“. Tai ypač pavojinga valstybėms, kurios, kaip Lenkija ar Vengrija, vertina suverenitetą, tradiciją ir ekonominę nepriklausomybę.

Veto teisės ribojimas – kelias į tylų valdžios perėmimą?

Europos Komisija kartu su Vokietija, Prancūzija ir keliomis Šiaurės šalimis jau kurį laiką stumia idėją panaikinti veto teisę daugelyje sričių – nuo užsienio politikos iki migracijos. Argumentas tas pats: „efektyvumas“. Tačiau iš tiesų kalbama apie tai, kad Briuseliui vis sunkiau valdyti augančią opoziciją Rytuose.

Tokie lyderiai kaip V. Orbánas ar Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico vis garsiau kalba apie ES sprendimų centralizaciją ir tautinių interesų trypimą. O dabar, kai panašių nacionalistinių judėjimų daugėja – Italijoje, Nyderlanduose, net Skandinavijoje – Briuselis ieško būdų, kaip riboti „nepatogius“ balsus.

Naujoji plėtros schema, leidžianti šalims įstoti be veto teisės, yra pirmas žingsnis į šią kryptį. Oficialiai – siekiant padėti Ukrainai. Iš tikrųjų – tam, kad Briuselis išsaugotų kontrolę ir išvengtų bet kokių naujų Orbánų, kurie drįsta pasakyti „ne“.

Europos Sąjunga šiandien kalba apie plėtrą ir vienybę, tačiau vis labiau tolsta nuo savo pirminių vertybių – laisvės, savarankiškumo ir tautų lygiateisiškumo. Kuo daugiau Briuselis siekia „supaprastinti sprendimų priėmimą“, tuo akivaizdžiau matyti, kad tikslas paprastas – nutildyti nepriklausomas valstybes.