Briuselyje sprendžiamas 2 trln. eurų klausimas: ES turi rinktis tarp Ukrainos, gynybos ir ekonominio išlikimo

ES vadovų susitikime Ukraina vėl tampa pirmuoju saugumo klausimu

Europos Sąjungos vadovai birželio 18–19 d. susitinka Briuselyje dviejų dienų Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuriame Ukraina išlieka vienu svarbiausių darbotvarkės klausimų. Oficialioje darbotvarkėje nurodoma, kad lyderiai išklausys Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir aptars naujausią padėtį kare. Tai vyksta iškart po G7 susitikimo Éviane, kur Vakarų šalys dar kartą pažadėjo remti Kyjivą ir didinti spaudimą Rusijai.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa šią liniją apibūdino kaip dviejų krypčių strategiją: remti Ukrainą ir kartu didinti spaudimą Rusijai. ES lyderiai taip pat aptars pirmojo derybų klasterio atidarymą Ukrainos ir Moldovos stojimo į ES procese. Tai svarbus politinis etapas, nes jis rodo, kad Briuselis Ukrainą mato ne tik kaip karo partnerę, bet ir kaip būsimą ES narę.

„Reuters“ pranešė, kad ES ambasadoriai birželio 12 d. jau pritarė pirmam Ukrainos ir Moldovos narystės derybų etapui. Šis sprendimas tapo įmanomas po ilgo Vengrijos blokavimo laikotarpio ir susitarimų dėl vengrų mažumos teisių Ukrainoje. Vis dėlto pats stojimo procesas bus ilgas, o ES viduje dar lieka daug ginčų dėl tempų, reformų ir politinių sąlygų.

Kinijos ekonominis spaudimas verčia ES kalbėti apie antrąjį „Kinijos šoką“

„Euronews“ pabrėžia, kad vienas jautriausių susitikimo klausimų bus vadinamasis antrasis „Kinijos šokas“. Taip apibūdinama baimė, kad subsidijuota Kinijos gamyba, pertekliniai pramonės pajėgumai ir didžiulis eksporto perteklius gali dar kartą smogti Europos pramonei. Pirmasis „Kinijos šokas“ prieš du dešimtmečius buvo siejamas su JAV ir Europos gamybos darbo vietų praradimu, kai Kinija tapo pasaulio fabriku.

„Reuters Breakingviews“ nurodė, kad Kinijos prekybos perteklius praėjusiais metais pasiekė 1,2 trln. JAV dolerių. Toks mastas kelia nerimą Briuseliui, nes Europos pramonė jau dabar susiduria su didelėmis energijos kainomis, lėtu investicijų tempu ir konkurencija iš JAV bei Kinijos. ES vadovai todėl kalbės apie pasaulinius makroekonominius disbalansus ir jų poveikį Europos konkurencingumui.

Oficiali Europos Vadovų Tarybos darbotvarkė šį klausimą sieja su platesne „One Europe, One Market“ kryptimi. Ji apima administracinės naštos mažinimą, bendrosios rinkos gilinimą, ambicingesnę prekybos politiką, mažesnes energijos kainas ir spartesnę skaitmeninę bei DI transformaciją. Tai rodo, kad ES ekonominė politika vis labiau tampa saugumo politika.

2028–2034 m. ES biudžetas turėtų siekti beveik 2 trln. eurų

Vienas didžiausių susitikimo klausimų – kita daugiametė ES finansinė programa 2028–2034 m. Europos Komisija dar 2025 m. liepos 16 d. pasiūlė beveik 2 trln. eurų biudžetą, kuris sudarytų vidutiniškai 1,26 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų. Komisijos teigimu, šis biudžetas turėtų suteikti Europai ilgalaikę investicinę bazę saugumui, konkurencingumui, atsparumui ir ekonominiam savarankiškumui stiprinti.

Komisijos pasiūlyme numatyta daugiau lankstumo, paprastesnės finansavimo programos, nacionaliniai ir regioniniai partnerystės planai, didesnis dėmesys konkurencingumui, tiekimo grandinėms, inovacijoms ir pasirengimui krizėms. Atskirai siūlomas beveik 400 mlrd. eurų paskolų krizinis mechanizmas, kuris būtų aktyvuojamas tada, kai Sąjungą ištiktų didelė krizė.

Tačiau šis biudžetas dar nėra patvirtintas. Europos Vadovų Taryba nurodo, kad lyderiai diskutuos remdamiesi birželio 11 d. Kipro pirmininkavimo parengtu derybiniu dokumentu. Tikslas – sudaryti sąlygas susitarimui iki metų pabaigos, tačiau procesui reikės vienbalsio valstybių narių pritarimo ir Europos Parlamento sutikimo. Tai reiškia, kad ši kova dėl pinigų dar tik prasideda.

Kipro kompromisas siūlo 2 proc. mažesnį biudžetą ir jau kelia nepasitenkinimą

„Reuters“ pranešė, kad Kipro pirmininkavimas pasiūlė 2028–2034 m. ES biudžetą sumažinti 2 proc., palyginti su Komisijos beveik 2 trln. eurų pasiūlymu. Šis kompromisas turėtų pradėti derybas tarp 27 valstybių narių, tačiau jis jau sulaukė kritikos iš skirtingų pusių. Vieniems jis vis dar per didelis, kitiems – per mažas.

Derybiniame pasiūlyme numatomas mažesnis nei Komisija siūlė išlaidų augimas gynybai ir konkurencingumui, bet šiek tiek daugiau lėšų ūkininkams ir sanglaudos politikai. Tai rodo seną ES konfliktą: dalis valstybių nori daugiau pinigų naujiems iššūkiams – gynybai, technologijoms, Rusijos grėsmei ir Kinijos konkurencijai, o kitos nenori prarasti tradicinių žemės ūkio ir regioninės paramos fondų.

Nyderlandų finansų ministras Eelco Heinenas „Reuters“ sakė, kad Kipro dokumentas jo šaliai yra „nepriimtinas“. Europos Parlamento biudžeto pranešėjas Siegfriedas Mureșanas kritikavo pasiūlymą priešinga kryptimi – jo teigimu, mažinti Komisijos projektą 2 proc. reiškia siųsti klaidingą signalą, kad Europos iššūkiams reikia mažiau veiksmų, o ne daugiau. Tai parodo, kokia sunki bus galutinė biudžeto derybų matematika.

Gynyba ir rytinis flangas verčia ES keisti išlaidų prioritetus

Europos Vadovų Tarybos darbotvarkėje atskirai numatyta diskusija dėl Europos gynybos ir saugumo. Vadovai aptars ES gynybos parengties darbotvarkės įgyvendinimą, o pastarieji dronų incidentai ES oro erdvėje, įskaitant Rusijos drono su sprogmenimis kritimą Rumunijoje, naudojami kaip argumentas spartinti rytinio flango stiprinimą.

Tai tiesiogiai susiję su biudžeto ginču. Jei ES nori daugiau investuoti į gynybos pramonę, oro gynybą, dronų neutralizavimą, karinio mobilumo infrastruktūrą ir rytinio flango atsparumą, pinigai turės būti paimti iš bendro biudžeto arba papildomų finansavimo šaltinių. Todėl klausimas nebėra vien politinis – jis tampa labai konkrečiu skaičių ginču tarp senų ir naujų prioritetų.

Gynybos išlaidos taip pat siejamos su Ukrainos parama. Jeigu karas tęsis, ES turės finansuoti ne tik savo gynybos pramonės plėtrą, bet ir nuolatinę Ukrainos karinę, finansinę bei energetinę paramą. Tai reiškia, kad ilgalaikis biudžetas turi būti kuriamas ne pagal taikos laikų logiką, o pagal ilgalaikės konfrontacijos su Rusija scenarijų.

Artimieji Rytai, migracija ir narkotikai papildo jau perpildytą darbotvarkę

Briuselio susitikime ES vadovai taip pat aptars padėtį Artimuosiuose Rytuose. Oficialioje darbotvarkėje išskirtas Iranas ir jo poveikis energijos kainoms, dramatiška padėtis Gazoje bei Vakarų Krante ir Libano klausimas. Po JAV ir Irano laikino susitarimo ES siekia išvengti energijos rinkų sukrėtimo ir kartu išlaikyti paramą Libano valstybei bei paliaubų procesui.

Migracija taip pat lieka viena nuolatinių Europos Vadovų Tarybos temų. Lyderiai vertins ankstesnių išvadų įgyvendinimą ir pažangą prioritetinėse srityse. Ši diskusija vyksta tuo metu, kai kelios ES valstybės griežtina migracijos politiką, o išorinės sienos, grąžinimo mechanizmai ir santykiai su trečiosiomis šalimis išlieka politinės įtampos šaltiniu.

Atskiras darbotvarkės punktas skirtas nelegaliems narkotikams. Europos Vadovų Taryba nurodo, kad tai yra tiesiogiai piliečių gyvenimą ir visuomenes veikiantis iššūkis. Tai rodo, kad ES saugumo samprata plečiasi: ji apima ne tik karą Ukrainoje, bet ir organizuotą nusikalstamumą, sienų kontrolę, technologinę konkurenciją, energiją ir pramonės atsparumą.

Šaltiniai

Euronews. (2026). EU leaders meet in Brussels to discuss Ukraine, China shock and €2 trillion budget
https://www.euronews.com/my-europe/2026/06/18/eu-leaders-meet-in-brussels-to-discuss-ukraine-china-shock-and-2-trillion-budget

European Council / Council of the European Union. (2026). European Council, 18–19 June 2026
https://www.consilium.europa.eu/en/meetings/european-council/2026/06/18-19/

European Commission. (2026). EU budget 2028–2034
https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/eu-budget/long-term-eu-budget/eu-budget-2028-2034_en

Reuters. (2026). EU presidency proposes small cut to bloc’s 2028–2034 budget to kick off negotiations
https://www.reuters.com/business/eu-presidency-proposes-small-cut-blocs-2028-2034-budget-kick-off-negotiations-2026-06-11/

Reuters. (2026). EU envoys agree to first phase of membership talks for Ukraine and Moldova
https://www.reuters.com/world/eu-envoys-greenlight-first-phase-membership-talks-ukraine-moldova-2026-06-12/

Reuters Breakingviews. (2026). How the EU can respond to second ‘China Shock’
https://www.reuters.com/commentary/how-eu-can-respond-second-china-shock-2026-06-12/