Budapeštas vs Briuselis– kas ką?

Vengrų ministras prakalbo apie artėjančią katastrofą

Budapešto ir Briuselio santykiai blogėja vos ne kasdien. Tai lemia Vengrijos vykdoma, šalies interesus atitinkanti, politika ir jos aukšto rango valdininkų vieši pasisakymai.

Štai neseniai šalies užsienio reikalų ir išorinių ekonominių ryšių ministras Peteris Sijarto pareiškė, kad dėl Senąjį Žemyną apėmusios karinės psichozės, Europa pati save stumia į katastrofą. Atitinkamą įrašą, prieš susitikimą su kolegomis Liuksemburge, jis paskelbė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. [1]

„Dabar dar būtų galima užkisti kelią dar didesnei katastrofai ir išgelbėti tūkstančių žmonių gyvybes, tačiau tam būtina nutraukti karinę psichozę. Ar tai gali įvykti per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge? Aš tokių iliuzijų nebeturiu“, - atviravo P. Sijarto.

Birželio 21 d. Vengrijos politikas viešai pareiškė, kad kadangi Europą apėmusi karinė psichozė, neverta tikėtis greitos, konflikto Ukrainoje, pabaigos. Nepaisant to, jis išreiškė viltį, kad per artimiausias dienas ir savaites abi pusės paleis daug karo belaisvių bei tai, jog konfliktas Ukrainoje ilgai nebesitęs.

Vengrų politikai nevengia prieštarauti ES dėl Ukrainos

Kiek anksčiau P. Sijarto pabrėžė, kad Vengrijos valdžia visuomet pasisako ir pasisakys už vienodas sąlygas visoms, Europos Sąjungos dalimi siekiančioms tapti, šalims. Pasak jo, ukrainiečiams dar būtina nueiti ilgą kelią iki galutinės eurointegracijos ir ypatingai – tautinių mažumų apsaugos srityje. Tikėtina, taip aptakiai ministras užsiminė apie Ukrainoje gyvenančių vengrų padėtį, kuriems pati Vengrija, taip supykdžiusi Kijevą, 2018 metais slapta dalino vengriškus pasus ir ragino apie tai nepasakoti oficialiai šalies valdžiai.

„Visiems kandidatams turi būti keliami vienodi reikalavimai, kad nebūtų jokių vadinamųjų pagreitintų procedūrų“, - patikslino P. Sijarto. Jis atkreipė dėmesį į tai, jog siekiantys prie ES prisijungti kandidatai privalo pademonstruoti realų efektyvumą ir atitikti visus keliamus reikalavimus.

Taip jis sureagavo į Europos Tarybos pirmininko Šarlio Mišelio pareiškimą apie tai, jog gruodį ES susitikime bus aptarta derybų su Ukraina ir Moldova dėl stojimo į sąjunga pradžia. Pasak jo, tai taps įmanoma po to, kai Europos Komisija pateiks savo ataskaitą apie minėtų dviejų šalių pasiekimus.

Prieš tai Vengrijos premjero institucijos vadovo pavaduotojas Čaba Domotoras pareiškė, kad Budapeštas pasisakė prieš planus skirti Ukrainai papildomus 50 mlrd. eurų iš bendro Europos Sąjungos biudžeto.

Pasak jo, Europos Sąjungos iždas, dėl nuolatinio karo ir Ukrainos rėmimo, ir taip ištuštėjo. Jis pabrėžė, kad per artimiausius ketverius metus skirti Kijevui tokią sumą nėra ne tik įmanoma, bet ir netikslinga.

Vengrai artimiausiu metu neplanuoja svarstyti Švedijos stojimo į NATO ratifikavimo

Nors kalbų buvo visokių, ateinančią savaitę Vengrijos parlamentas neplanuoja svarstyti Švedijos stojimo į NATO ratifikavimo. Greičiausiai tai reiškia, kad jis bus atidėtas iki rudens, kai parlamentarai susirinks po vasaros pertraukos.

Kitą savaitę prieš vasaros atostogas turi įvykti Vengrijos parlamento trijų dienų sesija - šalies įstatymų leidėjai posėdžiaus pirmadienį, antradienį ir penktadienį. Jie turėtų svarstyti mokytojų statuso įstatymą ir kitų metų biudžeto projektą, bet Švedijos stojimo į NATO ratifikavimo darbotvarkėje nėra, o tai reiškia, kad jau metus atidėliojamas balsavimas greičiausiai bus nukeltas iki rudens. [2]

Analogišką informaciją pateikia ir opozicinės Demokratinės koalicijos partijos narė Agnes Vadai. Ji socialiniame tinkle „Facebook“ parašė: „Orbanas ir kitą savaitę nenori balsuoti dėl Švedijos narystės NATO. Putino tarnas!“ [3]

Beje, tai – ne pirmas kartas, kai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas neįtinka opozicijai, būtų ji Budapešte, Briuselyje ar net Vilniuje. Ne taip seniai Briuselis grasino palikti Vengriją be papildomų lėšų, o Lietuvos vadovu, galimai pažeidžiant įstatymus ir Konstitucinio teismo išaiškinimą, atgaline data paskelbtas Vytautas Landsbergis išvis pareiškė, kad faktiškai Vengrija jau nebėra ES narė. Tiesa, jis nepatikslino, kas jam suteikė įgaliojimus spręsti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių likimą. [4]