Būdas populiacijai didinti: mokesčių lengvatos ir finansinės paskatos

Graikija artėja prie seniausios Europos valstybės titulo: skelbia apie 1,6 mlrd. eurų paketą populiacijos didinimui

Graikija pristatė ambicingą 1,6 mlrd. eurų vertės paramos paketą, kurio tikslas — sustabdyti sparčiai mažėjantį gimstamumą ir senstančią visuomenę. Premjeras Kyriakos Mitsotakis pabrėžė, kad šie sprendimai yra būtini reaguojant į vieną didžiausių šalies iššūkių — beprecedentę demografinę krizę, kuri gali paversti Graikiją seniausia tauta Europoje [1].

„Mes žinome, kad gyvenimo kaina skiriasi, jei neturi vaikų, ir jei jų turi du ar tris“, – sekmadienį pareiškė K. Mitsotakis. – „Todėl valstybė turi rasti būdą, kaip apdovanoti piliečius, kurie pasirenka susilaukti vaikų.“

Naujosios priemonės įsigalios 2026 metais. Tarp jų ir 2 procentiniais punktais mažesni pajamų mokesčiai visiems gyventojams, o mažiausias pajamas gaunančioms šeimoms su keturiais vaikais — nulinis tarifas. Premjeras šį paketą pavadino drąsiausia mokesčių reforma per pastaruosius 50 metų.

Krizės šaknys — ekonomikoje ir emigracijoje: Graikija neteks milijonų gyventojų iki 2050 metų

Demografinius sprendimus papildo ankstesnės centro dešinės vyriausybės iniciatyvos. Graikijos gimstamumo rodiklis yra vienas mažiausių Europoje — tik 1,4 vaiko moteriai, kai kartų kaitai užtikrinti reikėtų bent 2,1. Premjeras šią situaciją ne kartą įvardijo kaip „nacionalinę grėsmę“.

Eurostato duomenimis, Graikijos gyventojų skaičius gali sumažėti nuo dabartinių 10,2 mln. iki mažiau nei 8 mln. 2050 metais. Prognozuojama, kad net 36 proc. gyventojų tuomet bus vyresni nei 65 metų. Finansų ministras Kyriakos Pierrakakis teigė, kad vaisingumo rodikliai per 15 metų nuo ekonominės krizės pradžios praktiškai sumažėjo perpus, o tai turėjo lemiamos įtakos dabartinei padėčiai.

„Kaip ekonomikos komandos vadovas galiu pasakyti – mūsų svarbiausias prioritetas yra demografinis klausimas“, – kalbėjo ministras.

Beveik dešimtmetį trukusi Graikijos finansų krizė dar labiau paaštrino problemą — jauni žmonės ypač skaudžiai pajuto taupymo priemones, kurios buvo taikomos mainais į tarptautinę paramą. Daugiau nei 500 tūkst. graikų išvyko ieškoti darbo į užsienį, dažniausiai — jauni ir aukštos kvalifikacijos specialistai, kuriuos dabar vyriausybė stengiasi susigrąžinti [2].

Kaimams — mokesčių lengvatos, miestams — būsto politika

Naujosios priemonės apima ir kaimo teritorijas: žmonėms, gyvenantiems mažesniuose nei 1 500 gyventojų turinčiuose kaimuose, bus panaikinta nekilnojamojo turto prievolė. Reformos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto pertekliaus, kuris susiformavo atsigavus šalies ekonomikai.

Valdžios atstovai įspėja: mažėjantis gimstamumas kelia grėsmę pensijų ir sveikatos sistemoms, darbo rinkai bei nacionaliniam saugumui — ypač dabartinėje geopolitinės įtampos aplinkoje. Mokslinis žurnalas The Lancet neseniai perspėjo, kad tokio masto demografiniai pokyčiai kelia esminę grėsmę Graikijos visuomenės sveikatai ir sustiprina socialinį spaudimą bei klimato krizės pasekmes.

„Graikija susiduria su sudėtingais visuomenės sveikatos iššūkiais, kuriuos lemia demografiniai pokyčiai“, – teigiama naujausiame The Lancet tyrime. – „Graikijos atvejis yra pamokanti patirtis ir kitoms šalims.“

Vyriausybė jau anksčiau buvo įvedusi vadinamąjį „kūdikių bonusą“: nuo 1 700 eurų už pirmą vaiką iki 3 500 eurų už ketvirtą, papildomai — iki 140 eurų mėnesinės išmokos už kiekvieną vaiką. Tačiau, augant pragyvenimo kainoms, o atlyginimams išliekant vieniems mažiausių ES, rezultatai kol kas neįkvepia. Šį mėnesį Švietimo ministerija paskelbė uždariusi daugiau nei 700 mokyklų, nes jose paprasčiausiai nebeliko mokinių.

Reaguodamas į korupcijos skandalų pažeistą populiarumą, K. Mitsotakis pažadėjo didinti pensijas ir vystyti prieinamą būstą, statant naujus butus buvusiose karinėse teritorijose. Taip pat bus panaikintas nekilnojamojo turto mokestis atokiose vietovėse, siekiant paskatinti jaunimą kurtis provincijoje, kur būstas kur kas pigesnis nei miestuose. Brangus būstas — dar viena priežastis, kodėl dauguma jaunų graikų gyvena su tėvais net iki trisdešimties, o tai, pasak sociologų, tiesiogiai prisideda prie mažėjančio noro turėti vaikų.