Budrys apie Kaliningradą: NATO galėtų neutralizuoti Rusijos bazes?

Budrys: NATO turi pajėgų atsakyti į bet kokią grėsmę

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad Rusija Kaliningrado sritį per pastaruosius metus pavertė viena labiausiai militarizuotų teritorijų regione. Anot jo, čia dislokuotos oro gynybos sistemos, raketų paleidimo įrenginiai ir kita karinė infrastruktūra, kuri, pasak ministro, skirta ne tik apsaugai, bet ir spaudimui NATO valstybėms.

Vis dėlto ministras pabrėžė, kad Aljansas turi pakankamai karinių pajėgumų atsakyti į bet kokią grėsmę. Jo teigimu, NATO gebėtų prasiskverbti pro Kaliningrade sukurtą gynybinį skydą ir neutralizuoti svarbiausius karinius objektus [1].

„Turime parodyti rusams, kad esame pajėgūs prasiskverbti pro mažą tvirtovę, kurią jie sukūrė Kaliningrade“, – sakė K. Budrys.

Šis pareiškimas nuskambėjo augant įtampai tarp Rusijos ir NATO bei vis dažniau Europoje kalbant apie galimą karinę eskalaciją artimiausiais metais.

Karo pasekmės paliestų visą Europą?

K. Budrys taip pat perspėjo, kad Europoje vis dar per mažai suvokiama, kokio masto pasekmes sukeltų galimas konfliktas su Rusija. Pasak jo, klaidinga manyti, kad karo atveju nukentėtų tik rytinės NATO valstybės ar tiesioginiai Rusijos kaimynai.

Ministras teigė, kad fronto linijos žlugimas turėtų pasekmių visai Europos Sąjungai – nuo ekonominių sukrėtimų iki socialinės tvarkos destabilizavimo. Jo vertinimu, karo poveikis būtų juntamas visame žemyne.

„Jei fronto linija žlunga, žlunga viskas – Europos Sąjunga, ekonomika, socialinė tvarka“, – pabrėžė jis.

K. Budrys taip pat pridūrė, kad saugių vietų Europoje tokio scenarijaus atveju nebūtų net Vakarų valstybėse. Pasak ministro, Europa turi pradėti daug rimčiau vertinti atgrasymo svarbą ir investicijų į saugumą būtinybę.

Europa raginama ruoštis galimam JAV vaidmens mažėjimui

Kalbėdamas apie ilgalaikį Europos saugumą, K. Budrys akcentavo, kad žemynas negali visiškai priklausyti nuo Jungtinių Valstijų karinės paramos. Anot jo, daugelis dabartinių Europos gynybos planų vis dar paremti prielaida, jog amerikiečiai užtikrins kritines karines galimybes, įskaitant palydovinę žvalgybą ir branduolinį atgrasymą.

Ministras teigė, kad Europa turi iš naujo įvertinti savo gynybos strategiją ir stiprinti savarankiškus pajėgumus. Jis taip pat užsiminė apie branduolinio atgrasymo svarbą, pažymėdamas, kad branduolinę valstybę, tokią kaip Rusija, sunku atgrasyti neturint atsvaros.

Tuo metu Vokietijos kariuomenės generalinis inspektorius Carstenas Breueris perspėjo, kad Rusija NATO teritorijai gali būti pasirengusi smogti jau 2029 metais arba net anksčiau. Pasak jo, Europa ir NATO turi vienu metu ruoštis galimam konfliktui, stiprinti karinį pasirengimą bei investuoti į technologinį pranašumą.

Anksčiau „Politico“, remdamasis šaltiniais, skelbė, kad Europos sostinėse auga nerimas dėl galimų Rusijos provokacijų ar platesnio puolimo artimiausiais metais, ypač matant silpnėjančią NATO vienybę ir neapibrėžtumą dėl ilgalaikės JAV paramos Europai.

Vis garsiau kalbama apie branduolinio ginklo dislokavimą

Tuo tarpu Lietuvoje jau aidi kalbos apie galimą branduolinio ginklo dislokavimą šalies teritorijoje. Seimo pirmininkas Juozas Olekas pareiškė, kad Lietuva ateityje turėtų svarstyti galimybę keisti Konstituciją, kuri šiuo metu draudžia laikyti masinio naikinimo ginklus ir užsienio karines bazes.

Pasak jo, dabartinė geopolitinė situacija verčia iš naujo įvertinti šalies saugumo politiką ir aiškiau apsibrėžti Lietuvos vietą po NATO branduoliniu skėčiu. Vis dėlto J. Olekas pabrėžė, kad tokie sprendimai negali būti priimami skubotai ir pirmiausia reikalingas platus politinis susitarimas.

Diskusijas dar labiau sustiprino prezidento Gitano Nausėdos pozicija. Prezidentūra paskelbė, kad šalies vadovas neprieštarauja debatams dėl Konstitucijos keitimo, jei ateityje būtų svarstoma galimybė Lietuvoje dislokuoti sąjungininkų branduolinį ginklą.

Tuo metu Europoje vis aktyviau kalbama apie branduolinį atgrasymą – Prancūzija ragina stiprinti Europos saugumo architektūrą, o Lenkija jau veda derybas su Paryžiumi dėl glaudesnio bendradarbiavimo branduolinės apsaugos srityje.