Budrys seka Landsbergio pėdomis: gerins ryšius su Kolumbija

Budrys susitiko su Kolumbijos gynybos ministru

Šį ketvirtadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sudalyvavo keliuose susitikimuose, stiprinant šalies santykius ne tik su Kuba, bet ir Kolumbija. Į tai sureagavę internautai leipo juokais – gal ministras pamiršęs, kurioje pasaulio žemėlapio vietoje yra Lietuva?

Majamyje vykusio saugumo forumo paraštėse jis susitiko su Kolumbijos gynybos ministru Pedro Arnulfo Sánchezu. Pokalbio metu daugiausia dėmesio skirta vis stiprėjančiam transatlantiniam bendradarbiavimui su Lotynų Amerikos valstybėmis [1].

Pasak pašnekovų, šiandien vis daugiau saugumo iššūkių peržengia regionų ribas, todėl būtina ieškoti bendrų sprendimų.

„Lietuvos ir Lotynų Amerikos šalių santykiai yra stiprūs bei grindžiami bendromis vertybėmis: parama tarptautinei teisei, daugiašališkumu, žmogaus teisėmis ir demokratija. Šiandienos saugumo iššūkiai nebėra regioniniai – jie yra visiškai transatlantiniai, todėl ir mūsų atsakas į juos turi būti integruotas“, – teigė ministras K. Budrys.

Internautai: priminė Ž. Pavilionio pasisakymus apie Kubos mafiją

Tuo tarpu internautai į tokį ministro K. Budrio susitikimą su Kolumbijos gynybos ministru sureagavo juokdamiesi ir prisiminę Žygimanto Pavilionio pokalbius su apsimetėliais [5].

Paviešintame pokalbyje su apsimetusiais aktyvistais Ž. Pavilionis pats užsiminė apie galimybę daryti įtaką per vadinamąją „kubiečių–lotynų mafiją“, kuri, anot jo, veikia JAV Kongrese.

„Aš tave galiu sujungti su kubiečių-lotynų mafija, lobistų grupe, kuri yra antra pagal pajėgumą Kongrese. Tai Menendesas.“ – anuomet kalbėjo Ž. Pavilionis.

Iš tokio K. Budrio ėjimo pasijuokė ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. „Sugalvok tu man“, – rėžė jis.

Susirūpino ir Kubos žmonėmis

Tą pačią dieną K. Budrys spėjo susitikti ir su Kubos opozicijos atstovais bei žmogaus teisių gynėjais. Susitikime daug dėmesio skirta žmogaus teisių padėčiai Kuboje, režimo pozicijai Rusijos karo Ukrainoje kontekste ir galimoms priemonėms, kuriomis Lietuva galėtų didinti spaudimą autoritarinei valdžiai [2].

Ministras pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai remia Kubos visuomenės siekį gyventi demokratinėje valstybėje, ir akcentavo šalies istorinę patirtį kaip svarbų atspirties tašką.

„Mūsų pačių istorinė transformacija iš okupacijos į laisvą rinkos ekonomika grįstą demokratiją leidžia mums ne tik suprasti Kubos žmonių troškimą, bet ir pasiūlyti ekspertinę paramą būsimiems pokyčiams“, – teigė K. Budrys.

Jis taip pat pristatė Lietuvoje patvirtintą veiksmų planą Kubos atžvilgiu ir priminė principinę Vilniaus poziciją dėl ES ir Kubos politinio dialogo bei bendradarbiavimo susitarimo – Lietuva nepritaria jo ratifikavimui, kol šalyje nebus realių žmogaus teisių pokyčių. Susitikime dalyvavo ir žinomi Kubos pilietinės visuomenės atstovai, tarp jų Rosa María Payá, Teo Babun bei Tony Costa.

Pozavo ir su A. Noseliu

Vasarį įgavus pagreitį diskusijoms dėl politikų ryšių su kriminaliniu pasauliu, viešojoje erdvėje netikėtai iškilo ir užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pavardė. Socialiniuose tinkluose pasirodžiusi nuotrauka, kurioje jis užfiksuotas su buvusiu VSAT pareigūnu Arūnu Noseliu, anksčiau minėtu kontrabandos byloje, sukėlė klausimų dėl reputacinių standartų taikymo politikams.

Primenama, kad A. Noselis dar 2010 metais buvo įkliuvęs gabenant kontrabandą tarnybiniu automobiliu, tačiau šiuo metu nėra viešai skelbiama apie jo teisinį statusą.

Landsbergis ėmėsi bendrystės su Indijos-Ramiojo vandenyno šalimis

Tačiau K. Budrys ne pirmasis, ėmęsis santykių gerinimo ne su kaimynais, o su tolimomis valstybėmis. Štai dar 2024-aisiais, tuometinis diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis Vašingtone susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Kurtu Campbellu, su kuriuo aptarė Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione [4].

Tuo metu Lietuvos diplomatija akcentavo kryptingą posūkį į šį regioną. Nepaisant augančio politinio ir ekonominio spaudimo, Lietuva išlaikė nuoseklią laikyseną ir toliau plėtojo ryšius su Indijos ir Ramiojo vandenyno šalimis.

Ši strategija buvo pristatoma kaip ilgalaikė ir tęstinė, grindžiama bendru supratimu su JAV dėl būtinybės atsverti Kinijos ir kitų autoritarinių valstybių įtaką.