Bus sprendžiama, ar šnipinėjimu įtariam E. Manovui pagrįstai suteiktas tremtinio statusas

LGGRTC komisija ketina spręsti, ar šnipinėjimu įtariam E. Manovui pagrįstai suteiktas tremtinio statusas

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) komisija ketina svarstyti, ar šnipinėjimu Rusijai įtariam Eduardui Manovui tremtinio statusas buvo suteiktas pagrįstai, skelbia portalas delfi.lt. Centras taip pat ketina išsiaiškinti, kodėl duomenų bazėje atsirado įrašas apie tariamą E. Manovo mirtį.

LGGRTC duomenimis, E. Manovas prašymą suteikti jam tremtinio statusą kreipėsi 2007 metais.

„Statusas suteiktas pagal dokumentus nustačius, kad pareiškėjas buvo ištremtas iš Lietuvos“, – portalui delfi.lt nurodė centras.

Pasak jo, E. Manovas sprendimą priėmusiai komisijai pateikė Vidaus reikalų ministerijos 2007 metais išduotą pažymėjimą apie tremtį

Jame nurodyta, kad tėvas Aleksandras Manovas, motina Ekaterina Manovienė ir sūnūs Eduardas bei Albertas ištremti iš Lietuvos SSR Šiaulių rajono Diktariškių kaimo į Tadžikijos SSR. Pažymėjime minimas tremties laikotarpis nuo 1945 m. liepos 17 d. iki 1956 m. vasario 16 d., o vaikų – nuo 1945 m. liepos 17 d. iki 1954 m gegužės 12 d. Po tremties šeimai uždrausta grįžti gyventi į okupuotą Lietuvą.

Pažymėjimo apie tremtį juridinis pagrindas yra Lietuvos ypatingojo archyvo 2007 metais išduota archyvinė pažyma. Pasak centro, Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija planuoja svarstyti tremtinio statuso pripažinimo E. Manovui pagrįstumo klausimą.

„Pagrindinis komisijos uždavinys – objektyviai nagrinėjant visus istorinius šaltinius, nustatyti asmenų, pretenduojančių į represuoto asmens teisinį statusą, buvimo tokiu faktą“, – delfi.lt teigia centras.

Portalo teigimu, LGGRTC paaiškino, kad įrašas apie E. Manovo mirtį tremtyje centro duomenų bazėje padarytas prieš 2002 metus. Įrašas atliktas pagal archyvinius dokumentus – E. Manovo brolio Alberto Manovo parašytus ir 1988 m. lapkričio 19 d. bei 1989 m. sausio 5 d. datuotus pareiškimus, kurie buvo skirti Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijai ir kuriais buvo kreipiamasi dėl šeimos narių reabilitaciją patvirtinančių dokumentų.

„Atsižvelgiant į įrašo apie E. Manovo mirtį tremtyje šaltinį bei iki šiol neturint kitų jo mirties faktą patvirtinančių ar paneigiančių duomenų, dabar įrašas laikytinas reikalaujančiu patikslinimo“, – teigia centras.

Anot jo, bus sprendžiamas paskelbtų duomenų korekcijos klausimas – tikėtina, įrašas bus anuliuotas.

Prokuratūra pirmadienį pranešė apie baigtą ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo prieš Lietuvą

Anot teisėsaugos, tyrimo metu nustatyta, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai (TS-LKD) ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai priklausęs asmuo slaptai bendradarbiavo su Rusijos karine žvalgyba (GRU) ir jos užsakymu rinko informaciją apie Lietuvos politinį, ekonominį gyvenimą, partijų veiklą, valstybės gynybinį potencialą, vidaus ir užsienio politiką. Teisėsaugos duomenimis, rinkta ne slapta, tačiau jautri, Rusijai svarbi informacija.

Anot prokuratūros, įtariamasis, kuris turi Lietuvos ir Rusijos pilietybę, informaciją Rusijos GRU užsakymu pradėjo rinkti 2018 m., tačiau su juo Rusijos žvalgybos pareigūnai dėl neteisėtos veiklos esą buvo sutarę anksčiau.

Teisėsaugos duomenimis, įtariamam šnipui už informacijos rinkimą buvo mokamas piniginis atlygis.

Anot prokuratūros, šnipinėjimu įtariamas vyras turėjo priėjimą prie TS-LKD vadovų ir šios partijos veikloje dalyvaujančių valstybės pareigūnų, tačiau susitikimų su jais Seime ir Vyriausybėje nefiksuota.

Šnipinėjimu įtariamas tuometis Šiaulių konservatorius E. Manovas 2011 metais dalyvavo savivaldos rinkimuose, kai TS-LKD iškėlė vyro kandidatūrą į Šiaulių miesto tarybą.

VRK savo tinklalapyje skelbiama, kad savivaldos rinkimuose tuomet kandidatavęs E. Manovas nurodė turintis Rusijos pilietybę.

Gavusi teisėsaugos patvirtinimą, jog įtarimai dėl šnipinėjimo Rusijai pareikšti 82 metų Eduardui Manovui, TS-LKD Šiaulių skyriaus taryba penktadienį jį pašalino iš partijos. Vyras į TS-LKD įstojo 2005 m.

Vyras nurodė, kad 1945 m. buvo ištremtas iš Lietuvos, prisistatė, kaip asmuo, nukentėjęs nuo 1939-1990 m. okupacijų.

Parengta remiantis ELTA.