Būsto krizė gilėja: vis daugiau lietuvių neįperka nuosavų namų, o sprendimų ieškoma iš naujo

Regionuose trūksta būstų, miestuose – jų neįperka

Nuosavas būstas daugeliui lietuvių vis dar išlieka vienu svarbiausių gyvenimo tikslų, tačiau jį pasiekti darosi vis sunkiau. Sparčiai augančios kainos, ribotos galimybės gauti paskolą ir mažėjanti naujų būstų pasiūla regionuose verčia ieškoti naujų sprendimų. Naujausias Aplinkos ministerijos pristatytas vertinimas atskleidžia, kad būsto problema Lietuvoje tampa ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu iššūkiu.

Analizė rodo, kad būsto situacija Lietuvoje yra labai nevienoda. Daugelyje regionų nauji daugiabučiai praktiškai nestatomi, nes nekilnojamojo turto vystytojams tokios investicijos dažnai nėra pelningos. Dėl to gyventojai susiduria su ribotu pasirinkimu ir senstančiu būsto fondu [1].

Tuo metu didžiuosiuose miestuose ir kurortuose problema kitokia – būstų statoma daugiau, tačiau paklausa auga dar sparčiau. Prie to prisideda ne tik augantis gyventojų skaičius, bet ir investiciniai pirkimai, kai būstai perkami nuomai ar poilsiui.

Per pastaruosius 14 metų nuomos rinka Lietuvoje išsiplėtė beveik dvigubai. Kartu reikšmingai išaugo ir valstybės paramos būstui poreikis, rodantis, kad vis daugiau žmonių negali įsigyti nuosavo būsto arba renkasi alternatyvas.

Tūkstančiai gyventojų vis dar gyvena netinkamomis sąlygomis

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad būsto problema nėra susijusi vien su jo kaina. Dalis šalies gyventojų vis dar gyvena būstuose, kuriuose trūksta pagrindinių patogumų, o nemažai pastatų yra prastos techninės būklės.

Kaimo vietovėse net ketvirtadalis namų ūkių susiduria su buitinių patogumų stygiumi. Tuo pačiu metu daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų gyvena perpildytuose būstuose, kuriuose vienam šeimos nariui tenkantis plotas neatitinka rekomenduojamų normų.

Taip pat pabrėžiamas ir didelis renovacijos poreikis. Šimtai tūkstančių gyvenamųjų pastatų išlieka energetiškai neefektyvūs, todėl jų modernizavimas įvardijamas kaip viena svarbiausių krypčių siekiant geresnės gyvenimo kokybės ir mažesnių išlaidų gyventojams.

Siūlo daugiau galių savivaldybėms ir griežtesnes priemones

Vertinimo rengėjai mano, kad būsto prieinamumo problemų nepavyks išspręsti be aktyvesnio savivaldybių vaidmens. Viena iš siūlomų priemonių – plėsti savivaldybių būsto fondą ir sudaryti daugiau galimybių būstu aprūpinti mažesnes pajamas gaunančius gyventojus bei vienišus tėvus.

Taip pat siūloma skatinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę, kad naujuose projektuose dalis būstų būtų skiriama socialinėms reikmėms. Siekiant paskatinti statybas, rekomenduojama trumpinti teritorijų planavimo ir statybos leidimų išdavimo procedūras.

Dar viena siūloma priemonė – griežčiau kovoti su apleistais ir nenaudojamais būstais. Savivaldybėms siūloma suteikti daugiau teisių juos apmokestinti ir greičiau perimti visuomenės poreikiams.

Vertinimo išvados taps pagrindu rengiant nacionalinę būsto prieinamumo strategiją, kuri turėtų būti parengta iki šių metų pabaigos.

Daugiau nei 20 proc. lietuvių būstą nuomojasi

Tuo tarpu banko „Citadele“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei penktadalis (22 proc.) Lietuvos gyventojų gyvena nuomojamuose būstuose. Tyrimo duomenimis, dažniausiai nuomininkai už būstą moka iki 300 eurų per mėnesį – tokią sumą nurodė 10 proc. visų apklaustųjų [2].

Dar 8 proc. gyventojų nuomai skiria 301–500 eurų, 4 proc. moka 501–700 eurų, o daugiau nei 700 eurų per mėnesį už būstą išleidžia vos 2 proc. respondentų. Nors daugumos nuomininkų išlaidos per pastaruosius metus nepasikeitė, dalis jų teigė susidūrę su nuomos kainų augimu.

Pasak „Citadele“ banko atstovų, apklausa atskleidžia, kad didžioji dalis nuomininkų vis dar telpa į žemesnės ir vidutinės kainos segmentus, tačiau net ir juose jaučiamas kainų kilimas, didinantis finansinį spaudimą gyventojams. Tyrimas taip pat parodė ryškius regioninius skirtumus: mažesnė nei 300 eurų nuoma dažniau mokama Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse, o 301–500 eurų segmentas labiau būdingas jaunimui, gyvenančiam Vilniaus ir Kauno regionuose.

Banko ekspertų teigimu, jaunesni gyventojai dažniau renkasi nuomą didmiesčiuose dėl darbo ir studijų galimybių, tačiau kartu susiduria ir su didesnėmis būsto išlaikymo išlaidomis, nes būtent didžiuosiuose miestuose nuomos kainos išlieka aukščiausios.