Butų savininkus svarstoma įpareigoti drausti turtą: kam iš to nauda?

Liberalų pasiūlymas dėl privalomo draudimo: siekis atsakomybę perkelti gyventojams

Seimo narys Simonas Gentvilas pasiūlė daugiabučių gyventojams įvesti privalomą civilinį turto draudimą, teigdamas, kad valstybė ir savivaldybės neturėtų dengti privačių nuostolių iš mokesčių mokėtojų kišenės. Pasak jo, dažni gaisrai ar sprogimai daugiabučiuose tampa visos visuomenės finansine našta.

„Dar vienas skausmingas gaisras Vilniuje, Dzūkų gatvėje sudegė devynbutis namas. Prieš tai buvo sprogimas Viršuliškėse, savivaldybė išleido 1,2 mln. eurų. Turbūt jau atėjo metas daugiabučiuose turėti privalomą civilinį draudimą. Automobiliams jis galioja nuo 2002 metų, o pastatai sensta, užliejami, nukenčia nuo gaisrų. Valstybė neturi tapti kraštine, gyventojai turi atsakyti už savo turtą“, – Seimo posėdyje sakė S. Gentvilas, kreipdamasis į finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną.

Ministras idėją pavadino „racionalia, bet ne itin liberalia“, pabrėždamas, kad ją galima svarstyti, nors ji prieštarauja laisvos rinkos logikai. Pasiūlymas greitai sulaukė viešo dėmesio, o portale „Respublika.lt“ pasirodęs straipsnis išprovokavo šimtus komentarų [1]. Daugelis gyventojų tokią idėją vadino dar vienu bandymu išpešti papildomų pinigų iš paprastų žmonių.

Gyventojai piktinasi augančiais mokesčiais: „bandoma nulupti paskutinį kailį“

Vilnietė Morta išreiškė nusivylimą naujais siūlymais. „Nuo rugpjūčio mokame daugiau daugiabučių administratoriams, kaupiantiems lėšas „juodai dienai“, nors namas jau sukaupęs beveik 9 tūkstančius eurų. Administratorius vis tiek kiekvieną mėnesį prirašo naujų išlaidų: už skaitiklių rodmenų nurašymą, šviestuvo keitimą ar net medžio nugenėjimą. Dabar dar nori įvesti privalomą draudimą – tai būtų absurdas“, – rašė moteris.

„Gyventojai patys kaupia lėšas, moka už kiekvieną smulkmeną, o valstybė iš mūsų mokesčių gauna vis daugiau. Privalomas draudimas būtų dar vienas būdas apkrauti sąžiningus žmones“, – rašoma socialinių medijų komentaruose.

Gyventojai primena, kad pastaraisiais metais ženkliai išaugo ne tik komunaliniai mokesčiai, bet ir pagrindinių paslaugų kainos. Vanduo kai kur pabrango, dujų kainos po karo Ukrainoje išliko dvigubai didesnės nei iki konflikto, o nuo rugpjūčio padidėjo ir kaupiamosios įmokos daugiabučių priežiūrai [2].

Pagal Aplinkos ministerijos siūlymą Vyriausybė patvirtino naujus tarifus, kurie kai kur siekia iki 1,1533 euro už kvadratinį metrą. Šie pokyčiai, anot žmonių, jau dabar apsunkina kasdienybę. Daugiabučiuose šiuo metu gyvena apie du trečdaliai Lietuvos gyventojų, todėl siūlymas įvesti papildomų mokesčių paliestų milžinišką visuomenės dalį.

Politikai perspėja dėl draudikų pelno: „tai būtų dar vienas būdas apiplėšti žmones“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Valius Ąžuolas sureagavo sakydamas, kad jokio pagrindo įvesti privalomą draudimą nėra. „Stebina pats liberalų pasiūlymas. Draudikai akivaizdžiai suinteresuoti – juk tai jiems reikštų tūkstančius naujų sutarčių. Kuo daugiau privalomų sutarčių, tuo didesni pelnai“, – sakė V. Ąžuolas. Jo teigimu, savivaldybės ir taip turi rezervų fondus, iš kurių kompensuojami nuostoliai po stichinių nelaimių ar gaisrų.

Politikas priminė, kad panaši situacija jau yra vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo srityje: „Iš pradžių kainos buvo mažos, dabar kai kur siekia net tūkstantį eurų per metus. Jei įvestume dar ir privalomą būsto draudimą, tai taptų dar vienu būdu papildyti draudikų kišenes.“

Panašiai pasisakė ir Seimo narė Agnė Širinskienė. „Turime vieną privalomą draudimą – vairuotojų civilinės atsakomybės, ir jis atsirado dėl Europos Sąjungos direktyvų, o ne mūsų iniciatyva. Butų savininkų atveju priverstinis draudimas neturi logikos. Sveiko proto žmogus, kuris rūpinasi savo turtu, pats nusprendžia jį apsidrausti. Reikia ne prievartos, o švietimo“, – teigė A. Širinskienė.

Būsto rūmai siūlo kompromisą: įvesti privalomą draudimą tik bendrojo naudojimo patalpoms, kad gaisro ar sprogimo atveju gyventojai galėtų lengviau atstatyti bendras konstrukcijas. Vis dėlto ir ši idėja kelia abejonių. Daugelis baiminasi, kad privalomas draudimas taps dar viena finansine prievole, kuria pasinaudos ne gyventojai, o draudimo bendrovės.