Byla prieš Laisvos visuomenės institutą baigta – teismas pasisakė už žodžio laisvę

Teismas atmetė kaltinimus LVI: ekspertų vertinimai dėl diskriminacijos buvo nepagrįsti

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį sprendimą Laisvos visuomenės instituto (LVI) byloje prieš Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, patenkindamas instituto apeliaciją ir priteisdamas bylinėjimosi išlaidas.

Byla kilo po to, kai 2023 m. LVI dalyvavo NVO fondo nevyriausybinių organizacijų projektų atrankoje, tačiau paraiška buvo įvertinta 0 balų. Ekspertai nurodė, kad instituto veikla esą „varžo kitų teises“ ir „kursto diskriminaciją“. Tačiau teismui nebuvo pateikta nė vieno konkretų įrodymų, patvirtinančių šiuos kaltinimus [1].

LVI gynė savo veiklą, pateikdama visas ataskaitas ir interneto turinį, pabrėždama, kad saviraiškos laisvė yra saugoma tiek Lietuvos Konstitucijoje, tiek Europos žmogaus teisių konvencijoje. Teismas sutiko, kad nuomonių įvairovė, net jei ji susijusi su šeimos ar žmogaus teisių klausimais, nėra diskriminacija, o demokratinės visuomenės branduolys.

Sprendime pabrėžta, kad atvira ir darni pilietinė visuomenė yra Konstitucijos siekiamybė, o nevyriausybinės organizacijos turi teisę laisvai reikšti savo požiūrį, įskaitant jautrius klausimus, susijusius su šeimos ar lyčių santykiais.

LVI vadina teismo sprendimą „ypatingai svarbiu“ ne tik savo reputacijai, bet ir žodžio bei įsitikinimų laisvės gynimui demokratinėje valstybėje.

Pernai laimėta ir dar viena byla instituto naudai

Tuo tarpu Klaipėdos Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 12 d. pripažino neteisėtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komisijos sprendimą atsisakyti finansuoti Laisvos visuomenės instituto projektą. Komisija projektą pašalino nepateikdama konkrečių motyvų, nors institutas surinko pakankamą balą konkursui 2022 metais ir pagal ekspertų vertinimus turėjo gauti 22 853,52 Eur [2].

Teismas nustatė, kad komisija viršijo jai priskirtos kompetencijos ribas, todėl jos sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Nutartis reiškia, kad valstybės institucijos privalo laikytis įstatymų ribų ir objektyvumo principų, o NVO turi teisę į sąžiningą vertinimo procesą.

LVI įspėja: diskriminacija valstybės tarnyboje pažiūrų pagrindu – neteisėta

Pastaruoju metu LVI atkreipia dėmesį į viešus raginimus diskriminuoti valstybės tarnautojus dėl jų pažiūrų ir įsitikinimų. Institutui kelia susirūpinimą, kad tokie veiksmai, įskaitant bandymus diskredituoti Teisingumo viceministrę Kristiną Zamarytę–Sakavičienę, rodo cancel kultūros įsigalėjimą net valstybės valdymo lygmenyje [3].

Institutas primena, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai užtikrina minties, sąžinės ir įsitikinimų laisvę bei draudžia diskriminaciją dėl pažiūrų, tikėjimo ar religijos. Nei valstybės tarnybos įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato, kad valstybės tarnautojai turėtų atitikti tam tikras pažiūras.

Bet koks vertinimas ne pagal kompetenciją, profesionalumą ar patirtį, o pagal asmens įsitikinimus prieštarauja demokratijos principams ir silpnina valstybės valdymo stabilumą. LVI ragina valdžios institucijas, politikus ir visuomenės veikėjus laikytis Konstitucijos principų, užtikrinti lygybę ir pagarbą įvairioms nuomonėms.

Instituto teigimu, tik vieninga, profesionali ir pagarbi visuomenė gali užtikrinti valstybės saugumą bei atsparumą išorės ir vidaus grėsmėms. Šiai pozicijai pritarė ir daugiau nei 30 įvairių organizacijų, bendruomenių bei profesinių sąjungų.