„Byra“ jau ne tik tiltai ir keliai, bet ir geležinkeliai?

Nuo bėgių nuriedėjo iš Vokietijos važiavęs traukinio lokomotyvas

Šeštadienio naktį Kauno rajone, Jiesios teritorijoje įvykus rimtam geležinkelio incidentui, kurio metu nuo europinės, 1435 mm pločio vėžės nuriedėjo traukinio lokomotyvas, iškelti klausimai ne tik dėl „duobėtų“ kelių saugumo, bet ir dėl geležinkelių.

Kaip skelbiama, kartu su lokomotyvu nuo bėgių nuvažiavo ir keturi krovininiai vagonai, o nelaimė užfiksuota apie vidurnaktį. Likvidavimo darbai pradėti iš karto ir tęsėsi visą naktį, tačiau incidento pasekmės greitai persikėlė už įvykio vietos ribų [1].

Dėl avarijos buvo paralyžiuotas eismas tiek europinės, tiek greta einančios plačiosios vėžės ruožuose. Sutrikimai palietė svarbias kryptis – Kaunas–Kybartai, Kaunas–Marijampolė ir Vilnius–Mockava. Dalis keleivių buvo priversti keisti planus ir kelionę tęsti autobusais, o tranzitinių traukinių eismas kuriam laikui buvo visiškai sustabdytas. Atsakingos institucijos skubiai ėmėsi veiksmų, siekdamos bent iš dalies atkurti judėjimą.

Jautriausia tinklo vieta – geležinkelių „kryžkelėje“

Incidentas įvyko vienoje sudėtingiausių geležinkelių tinklo vietų, kur susikerta skirtingo pločio vėžės. Tokiose vietose naudojama daug bėgių perjungimo mechanizmų, todėl infrastruktūra yra jautri, o bet koks trikdis gali turėti didesnių pasekmių. Nuo bėgių nuriedėjęs sąstatas buvo intermodalinis, gabenantis vilkikų puspriekabes, ir prieš incidentą buvo išvykęs iš Palemono terminalo Kaune, judėdamas Vakarų Europos kryptimi.

Įvykio vietoje dirbo specializuotos brigados, pasitelkta sunkioji technika, įskaitant galingus kranus. Darbai vykdomi nuosekliai – pirmiausia šalinami nuo bėgių nuvažiavę vagonai, vėliau pereinama prie infrastruktūros atkūrimo. Specialistai siekia ne tik atlaisvinti kelius, bet ir išsaugoti nepažeistus bėgius bei įrangą, kad eismą būtų galima atnaujinti kuo greičiau. Iš viso sąstatą sudarė 22 vagonai.

Nors incidentas buvo rimtas, žmonės nenukentėjo, o pavojingi kroviniai išvengė pažeidimų. Vis dėlto tai jau antras panašus įvykis per kelias dienas Lietuvoje, todėl kyla papildomų klausimų dėl infrastruktūros būklės ir saugumo.

Šiuo metu vyksta tyrimai, kurie turėtų atsakyti, ar tai atsitiktiniai sutapimai, ar gilesnių problemų ženklas, o pagrindinis prioritetas išlieka kuo greitesnis traukinių eismo atkūrimas.

Ne tik keliai, bet ir tiltai „ant ribos“

Tuo tarpu ir šalies tiltų būklė per pastarąjį dešimtmetį pastebimai pablogėjo – blogos būklės tiltų skaičius išaugo daugiau nei du kartus ir siekia apie 140. Iš viso šalyje yra apie 1,5 tūkst. valstybinės reikšmės tiltų, tačiau ekspertai įspėja, kad problema slypi ne tik jų senėjime, bet ir pavėluotoje priežiūroje [2].

Anot „Vilnius Tech“ profesoriaus dr. Dariaus Bačinsko, tiltai dažnai tvarkomi tik pasiekus kritinę būklę, todėl sprendimai tampa brangesni, o kai kuriais atvejais tenka juos griauti ir statyti iš naujo.

Nors šiemet planuojama sutvarkyti 25 tiltus, prastos būklės statinių vis tiek liks daugiau nei šimtas. Specialistai pabrėžia, kad būtina keisti požiūrį į finansavimą – daugiau investuoti į prevencinę priežiūrą, o ne tik avarinius darbus.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko taip pat įspėjo, kad dideli projektai gali padidinti valstybės finansinę naštą, o mažėjantis kelių finansavimas tik didina riziką, kad infrastruktūros būklė ir toliau blogės.

Masiškai prakirstos padangos A1 magistralėje

O štai vos prasidėjus pavasariui gyventojai netvėrė pykčiu dėl duobių ruožu virtusio Kaunas–Klaipėda kelio. Ties Ariogala vairuotojai fiksavo dešimtis automobilių su prakirstomis padangomis, sustojusių pirmoje eismo juostoje.

Iš socialiniuose tinkluose plitusių vaizdo įrašų buvo matyti, kad duobės čia buvo nusidriekusios ištisomis atkarpomis, todėl jų išvengti beveik neįmanoma. Vairuotojai skaičiavo nuostolius, o kai kurie automobiliai buvo priversti stabdyti eismą tiesiog kelyje, sukeldami papildomą pavojų kitiems.

Magistralė Kaunas–Klaipėda yra viena intensyviausių šalyje, todėl tokia dangos būklė kelia rimtą riziką saugumui. Dideliu greičiu pataikius į duobę galima ne tik sugadinti transporto priemonę, bet ir prarasti jos kontrolę.