C. Lagarde gali pasitraukti iš ECB vadovės pareigų dar prieš kadencijos pabaigą

Pranešama, kad ECB vadovė svarsto pasitraukti iki 2027 metų spalio nesulaukusi kadencijos pabaigos

Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde gali palikti pareigas anksčiau nei numatyta jos aštuonerių metų kadencijoje, kuri turėtų baigtis 2027 metų spalį. Apie tai pranešė „Financial Times“, remdamasis su jos pozicija susipažinusiu šaltiniu. [1]

C. Lagarde ECB vadovauja nuo 2019 metų lapkričio, kai perėjo iš Tarptautinio valiutos fondo. Šaltinio teigimu, ji norėtų pasitraukti dar prieš kitų metų balandį vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus. Tiksli išėjimo data kol kas nėra aiški.

Europos Centrinis Bankas oficialiai nurodė, kad „prezidentė Lagarde yra visiškai susitelkusi į savo misiją ir nėra priėmusi jokio sprendimo dėl kadencijos pabaigos“.

Sprendimas gali būti susijęs su galimybe paskirti įpėdinį dar iki rinkimų

Anot šaltinio, C. Lagarde norėtų sudaryti sąlygas kadenciją baigiančiam Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui dalyvauti renkant naują vienos svarbiausių ES institucijų vadovą. E. Macronas negali kandidatuoti trečiajai kadencijai.

Paryžiuje vykstančių diskusijų dalyviai teigia, kad Macronas jau kurį laiką siekia turėti įtakos Lagarde įpėdinio pasirinkimui. Šis klausimas tampa ypač aktualus artėjant Prancūzijos prezidento rinkimams.

Apklausose pirmauja „Nacionalinio sambūrio“ lyderė Marine Le Pen. Nors ji yra apskundusi praėjusių metų nuosprendį dėl Europos Parlamento lėšų pasisavinimo, galimas jos diskvalifikavimas dar neatmetamas. Tokiu atveju kandidatu galėtų tapti jos bendražygis Jordanas Bardella. Prancūzijos dešinieji turi labiau euroskeptišką požiūrį, nei Macronas.

Tarp galimų įpėdinių – Ispanijos, Nyderlandų ir Vokietijos atstovai

„Financial Times“ apklausti ekonomistai tarp galimų kandidatų į ECB vadovus įvardijo buvusį Ispanijos centrinio banko vadovą Pablo Hernándezą de Cosą ir Nyderlandų centrinio banko vadovą Klaasą Knotą. Susidomėjimą pareigomis yra išreiškusi ir ECB vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel bei Vokietijos Bundesbanko prezidentas Joachimas Nagelis.

Lagarde vadovavimo laikotarpį pažymėjo kelios krizės – COVID-19 pandemija, Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą ir prekybos įtampa su JAV. 2022 metų pabaigoje euro zonos infliacija pasiekė beveik 11 procentų. Reaguodamas į tai, ECB palūkanų normas pakėlė nuo minus 0,5 iki 4 procentų per kiek daugiau nei metus.

Nuo 2024 metų vidurio palūkanos pradėtos mažinti, joms grįžus iki 2 procentų, kai infliacija sugrįžo prie ECB nustatyto vidutinio laikotarpio tikslo. C. Lagarde paskyrimas 2019 metais buvo Emmanuelio Macrono ir tuometinės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitarimo dalis. Tuo metu taip pat sutarta, kad Ursula von der Leyen taps Europos Komisijos pirmininke.

Praėjusį mėnesį interviu „Bloomberg TV“ Lagarde sakė, kad iš pradžių manė eisianti pareigas penkerius metus. Ji prisiminė, kaip po sutikimo Macronui pasakė: „Būsiu Frankfurte penkerius metus.“ Anot jos, Macronas tuomet atsakė: „Ne, aštuonerius.“

Praėjusią vasarą ECB atstovas buvo pabrėžęs, kad Lagarde yra „tvirtai nusiteikusi baigti savo aštuonerių metų kadenciją“. Tuomet ji žurnalistams sakė: „Apgailestauju, bet manęs taip greitai neatsikratysite.“