Čekijos prezidentas: okupuotos Ukrainos teritorijos Rusijai yra našta, bet karas nesibaigs greitai

BBC interviu su Čekijos prezidentu Petru Pavelu atskleidžia griežtą, bet realistišką požiūrį į Ukrainos ateitį, Rusijos strategiją ir Europos atsakomybę

Nuo pat karo pradžios Čekija išsiskyrė kaip viena tvirčiausių Ukrainos sąjungininkių Europoje. Prezidentas Petras Pavelas, buvęs NATO generolas, interviu BBC metu pabrėžė, kad karą galima laimėti ne tik fronto linijoje – būtina spausti Rusiją ir ekonomiškai, o Ukrainai suteikti ilgalaikę viziją, kaip išlikti nepriklausomai ir klestinčiai valstybei, net jeigu dalies teritorijos greitai atgauti nepavyks. [1]

Nei viena pusė nelaimi, bet Rusijos „pergalė“ kainuoja per brangiai

Aptardamas situaciją mūšio lauke, prezidentas nurodė, kad nors Rusija ir užėmė dalį teritorijų, tai nėra tikra pergalė.

„Rusija pasiekė tam tikrų taktinių laimėjimų. Jie užėmė kai kurias Ukrainos teritorijas, bet tai jiems kainavo labai brangiai. Manau, kad tai labai, labai didelė kaina už žemės užėmimą.“

Pasak jo, Ukrainos gynyba tebėra veiksminga, ypač strategiškai svarbiose vietose, tačiau jei konfliktas tęsis tokiu pat tempu, karas gali užsitęsti metų metus. Tokios perspektyvos, anot prezidento, nepriimtinos nei Ukrainai, nei Europai, nei Rusijai.

Todėl būtina dviguba strategija: stiprinti Ukrainos karinę galią ir tuo pačiu maksimaliai spausti Rusiją diplomatinėmis, politinėmis bei ekonominėmis priemonėmis.

„Turime parodyti Rusijai, kad laimėti fronte neįmanoma, o išeitis egzistuoja tik prie derybų stalo.“

Kuo labiau Rusija spaudžiama, tuo mažesnė tikimybė, kad ji sės prie derybų

Rusija, pasak Pavelo, derybas vertina tik kaip galimybę įtvirtinti savo karinius laimėjimus. Kremlius nesiekia kompromiso – jis siekia dominavimo.

„Jeigu Rusija matys nors kokią pažangą fronte, ji nesijaus priversta derėtis. Jie mano, kad daugiau pasieks jėga nei kalbomis.“

Šiuo metu, jo teigimu, rusai telkia pajėgas ties Sumų regionu, ruošdamiesi galimam naujam puolimui. Tuo pačiu metu jie sistemingai puola civilius objektus, sėja baimę ir daro spaudimą Ukrainos visuomenei, kad ši verstų valdžią ieškoti taikos bet kokia kaina.

Kita vertus, Ukraina, turėdama žymiai mažesnius žmogiškuosius išteklius nei Rusija, negali tikėtis pergalės vien skaičiais. Jų stiprybė slypi technologijose, kūrybiškume ir Vakarų pagalboje.

„Ukraina negali mobilizuoti tiek daug karių kaip Rusija. Ji gali laimėti tik pasitelkusi pažangesnes technologijas ir inovacijas – ir tai ji daro.“

Taika nebus pasiekta be ekonominio spaudimo

Pavelas pabrėžė, kad karas negali būti laimėtas vien mūšio lauke. Jis tiki, kad didesnis spaudimas Rusijai ekonomiškai gali tapti lemiamu veiksniu.

„Finansinės ir ekonominės priemonės yra daug galingesnis įrankis nei karinė jėga. Jos nežudo, bet turi milžinišką poveikį.“

Pasak jo, Rusijos ekonomika ilgai neištvers izoliacijos ir sankcijų, jei Vakarai vieningai imsis veiksmų. Jis tikisi, kad ir JAV, ir Europa ras bendrą kalbą šiuo klausimu – net jei dabar, pasikeitus Amerikos administracijai, ne viskas aišku.

„Manau, kad net Donaldui Trumpui asmeniškai naudinga peržiūrėti ekonominių sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu.“

Pavelas priduria, kad jei Vakarai parodys ryžtą, tai bus ne tik aiški žinia Maskvai, bet ir Pekinui, kuris akylai stebi Vakarų reakciją į karą Ukrainoje.

Derybos – būtinos, bet ne bet kokia kaina

Prezidentas akcentuoja, kad derybos su Rusija yra būtinos, bet ne tokiomis sąlygomis, kokių šiuo metu nori Kremlius. Jis aiškiai įvardija skirtumą tarp kompromiso ir kapituliacijos.

„Jei jie nori, kad Ukraina paklustų visiems Rusijos reikalavimams, tai nėra kompromisas. Tai visiškas Ukrainos pralaimėjimas, teritorijos kontrolė ir pavaldumas Maskvai.“

Todėl Pavelas pasisako už tokį taikos susitarimą, kuris užtikrintų Ukrainos išlikimą kaip suverenią valstybę, net jeigu tai reikštų, kad dalis teritorijų laikinai liks okupuota.

„Tai labai nesąžininga, kai Vakarai spaudžia Ukrainą tuoj pat susigrąžinti visas teritorijas. Mes nenorime sunaikinti Ukrainos tautos. Mes norime, kad ji išliktų.“

Anot jo, tokia laikina padėtis turėtų būti aiškiai įvardyta kaip neteisėta ir nepripažinta, o ateityje, kylant gyvenimo lygiui laisvoje Ukrainos dalyje, ir okupuotų teritorijų gyventojai galėtų pasirinkti, ką iš tiesų palaiko.

„Okupuoti regionai Rusijai yra našta, kurią ji naudoja kaip politinį įrankį. Pasižiūrėkite į Osetiją ar Abchaziją — tai regionai, kuriuose Rusija net neketina kelti gyvenimo lygio.“

Realizmas ir atsargumas – ne silpnumas

Pavelas atsisako iliuzijų, kad galima greitai susigrąžinti visas teritorijas be milžiniškų aukų. Jis taip pat neslepia, kad po taikos susitarimo bus būtina atnaujinti derybas su Rusija ir dėl platesnių Europos saugumo klausimų – tokių kaip branduolinio nusiginklavimo sutartys ar pasitikėjimo stiprinimas.

Tačiau visa tai įmanoma tik pasiekus vieną esminę sąlygą:

„Pirmiausia reikia užtikrinti taiką Ukrainoje. Stabilizuoti ją kaip nepriklausomą suverenią šalį. Tada galėsime kalbėti apie likusius klausimus.“

Apie galimybę asmeniškai derėtis su Putinu Pavelas kalba atsargiai:

„Nesipriešinčiau, jei tik būtume traktuojami kaip lygūs partneriai. Deja, dabartinė Rusijos valdžia taip nemano. Jiems egzistuoja tik laimėtojai ir pralaimėtojai.“

Parama Ukrainai turi išlikti ilgalaikė

Nors artėjančios rinkimai Čekijoje gali pakeisti politinę kryptį, prezidentas teigia darantis viską, kad saugumo ir užsienio politikos kursas išliktų nuoseklus. Ginkluotės ir šaudmenų tiekimo iniciatyva Ukrainai, kuriai Čekija aktyviai vadovauja, esą veikia efektyviai, nepaisant kai kurių kaltinimų dėl skaidrumo.

„Kaltinimai yra bandymas sumenkinti iniciatyvą. Veikla vykdoma griežtai prižiūrint ir dalyvaujant NATO bei Vakarų partneriams.“

Galiausiai prezidentas grįžta prie pagrindinio principo: tai ne tik parama kaimyninei šaliai, bet ir investicija į pačios Europos saugumą.

„Ukrainos rėmimas – tai mūsų pačių saugumo dalis.“