Centų apvalinimas: į Lietuvos banką grįžo 82 tonos monetų – dalis perduota latviams

Smulkūs lietuvių centai keliauja į Latviją: apvalinimas mažina monetų poreikį

Per septynis mėnesius nuo apvalinimo pradžios į Lietuvos banką sugrįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Jų svoris siekia 82 tonas, o vertė – apie 440 tūkst. eurų. Iki apvalinimo toks kiekis monetų grįždavo per kelis metus, todėl šis srautas laikomas tiesioginiu naujos tvarkos rezultatu. [1]

„Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia – 1 euro cento ir 2 euro centų monetų poreikis atsiskaitymams mažėja. Matome, kad apvalinimas prisideda ir prie grynųjų pinigų apyvartos tvarumo: nebėra poreikio kaldinti ir leisti į apyvartą smulkias monetas, jos perduodamos kitoms valstybėms, taip pat mažėja su 1 euro cento ir 2 euro centų monetų gamyba, transportavimu ir naudojimu susijęs poveikis aplinkai, paprastėja grynųjų pinigų tvarkymas, be to, mažiau monetų bus pametama ar išmėtoma“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus.

Lapkričio pabaigoje dalis šių monetų perduota Latvijos bankui, kad kaimynai galėtų išvengti naujų monetų kaldinimo. „Monetų apsikeitimai tarp šalių yra įprasta praktika. Dažnu atveju tai tvariau ir pigiau negu naujų monetų kaldinimas, grynųjų pinigų ciklas tampa efektyvesnis“, – pridūrė G. Šimkus.

Apvalinimo tvarka keičia kasdienius atsiskaitymus

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojus apvalinimo tvarkai, atsiskaitant grynaisiais suma suapvalinama iki artimiausių 0, 5  ar  10  euro centų. Smulkios 1  ir  2  centų monetos vis dar yra teisėta atsiskaitymo priemonė, prekybininkai privalo jas priimti, tačiau Lietuvos bankas rekomenduoja jomis grąžą atiduoti tik tuomet, jei kasoje nėra didesnių nominalų. [2]

Iki naujosios tvarkos įsigaliojimo Lietuvoje buvo apie 336 mln. tokių monetų, kurių bendras svoris siekė 880 tonų – jų sutalpinti prireiktų trylikos krovininių vagonų. Nuo apvalinimo pradžios pastebimas lėtas, bet nuoseklus smulkių monetų nykimas iš kasdienės apyvartos. Gyventojai vis dažniau naudojasi elektroniniais atsiskaitymais, todėl poreikis laikyti smulkias monetas piniginėse mažėja.

Apklausos rodo, kad gyventojai dar naudoja smulkias monetas

Bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenimis, 22 proc. gyventojų vis dar atsiskaito 1 ar 2 centų monetomis, o 23 proc. teigia iki šiol jas gaunantys kaip grąžą. Nemažai žmonių šių monetų dar turi namuose ar taupyklėse, todėl jos vis dar cirkuliuoja rinkoje.

„Nuo simbolinio atsisveikinimo su smulkiausiomis monetomis praėjo jau pusmetis, tačiau nederėtų pernelyg stebėtis, kad jos iki šiol tebėra naudojamos, kadangi tai yra visiškai legali atsiskaitymo priemonė. Nemažai namų ūkių tokius pinigus paprasčiausiai kaupdavo, todėl anksčiau ar vėliau juos tenka išleisti“, – teigė apklausą inicijavusio „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius J. Ivaška.

Jo teigimu, smulkiųjų monetų naudojimas toliau mažės, nes jos vis rečiau grįžta į apyvartą. O tokiu būdu, kai monetos iškeliaus svetur, padėsime ir kaimynams.