Cenzūros šešėlis: ar ES ir J. Bidenas spaudė „Spotify“?

Joe Rogano ir Stevo Bannono turinys buvo įvardintas „žalingu“

JAV Atstovų Rūmų Teisės komitetas pradėjo tyrimą dėl galimo spaudimo, kurį Europos Sąjunga ir Joe Bideno administracija galėjo daryti „Spotify“, siekdamos priversti platformą cenzūruoti kai kurių tinklalaidininkų turinį. [2] Tyrimo centre – Joe Rogano laidos apie COVID-19 ir Stevo Bannono tinklalaidės „War Room“ atvejai.

Kongreso narys Jimas Jordanas oficialiame laiške „Spotify“ vadovui Danieliui Ekui išreiškė susirūpinimą, kad užsienio teisės aktai, reikalaujantys šalinti „žalingą turinį“, gali pažeisti JAV Konstitucijos saugomą žodžio laisvę.

„Šie užsienio įstatymai, reguliavimas ir teismo sprendimai gali apriboti ar panaikinti amerikiečių prieigą prie konstituciškai apsaugotos kalbos. Iš tiesų, panašu, kad būtent toks yra jų tikslas“, – rašoma Jordano laiške.

Komitetas pareikalavo, kad „Spotify“ iki rugpjūčio 12 d. pateiktų visą korespondenciją su užsienio vyriausybėmis ir JAV administracijos atstovais. Įmonės atstovas patvirtino, kad laiškas gautas ir žadėjo atsakyti nustatytu laiku.

Joe Roganas: dvi buvusios administracijos norėjo mane nutildyti

Joe Roganas savo tinklalaidėje atskleidė, kad net dvi buvusios JAV prezidentų administracijos bandė paveikti „Spotify“, kad ši pašalintų jo laidą dėl išsakytų nuomonių apie pandemiją ir vakcinas. [3]

„Spotify gavo skambučių iš dviejų buvusių prezidentų“, – sakė Roganas, neįvardydamas nei vieno jų.

Pandemijos metu Roganas kritikavo vakcinų veiksmingumą ir kvestionavo oficialius sveikatos patarimus. Tai sukėlė viešą pasipiktinimą, o dainininkas Neilas Youngas net pašalino savo muziką iš platformos, reikalaudamas pasitraukti iš bendros erdvės su Roganu. Jo kūriniai grįžo tik 2024 m.

Nepaisant visuomenės spaudimo, „Spotify“ Rogano tinklalaidės nepašalino. Danielis Ekas 2022 m. aiškino, kad įmonė savo politikos nekeičia „nei dėl vieno kūrėjo, nei dėl žiniasklaidos spaudimo“.

„Yra daug dalykų, kuriuos Roganas sako ir su kuriais aš kategoriškai nesutinku bei juos laikau įžeidžiančiais“, – pridūrė Ekas.

Kaip ES įstatymai riboja JAV vartotojų prieigą prie turinio

Vienas iš pagrindinių Atstovų Rūmų tyrimo objektų – ES Skaitmeninių paslaugų aktas, pagal kurį platformos, nesiimančios veiksmų prieš „žalingą turinį“, gali būti baudžiamos iki 6 proc. visų metinių pajamų. Tokios griežtos baudos sukuria paskatas taikyti cenzūrą visiems naudotojams, ne tik europiečiams.

2024 m. rugpjūtį tuometinis komisaras Thierry Bretonas įspėjo „X“ platformos savininką Eloną Muską, kad tiesioginė transliacija su Donaldu Trumpu gali pažeisti ES reikalavimus. [1] Bretonas paragino „užtikrinti, kad būtų taikomos visos proporcingos ir veiksmingos priemonės, stabdančios žalingo turinio plitimą“.

Ši situacija atskleidžia vis sudėtingesnį konfliktą tarp tarptautinių teisės aktų ir JAV Konstitucijos. Kuo daugiau spaudimo daroma iš išorės, tuo sunkiau platformoms išlaikyti vieningą turinio politiką, nepriklausomą nuo vyriausybinių interesų.