CERN stabdo hadronų greitintuvą: ketveriems metams sustos dalelių susidūrimai

Didysis hadronų greitintuvas bus išjungtas šią vasarą ir neveiks iki 2030 metų

Didžiausias pasaulyje mokslo įrenginys – Didysis hadronų greitintuvas (LHC) – 2026 metų birželio pabaigoje bus sustabdytas ilgam laikotarpiui. Planuojama, kad jis vėl pradės veikti tik apie 2030 metus. Tai reiškia, kad ketverius metus nevyks jokie nauji dalelių susidūrimai. [1]

Apie tai kalba naujasis CERN vadovas Markas Thomsonas, kuris pareigas pradėjo eiti 2026 metų sausio 1 dieną. Jis aiškina, kad sustabdymas yra planuotas ir būtinas. Tai nėra gedimas ar krizė – tai pasiruošimas dar galingesniam etapui.

Šitas įrenginys reikalingas labai paprastam, bet esminiam klausimui – suprasti, iš ko sudarytas pasaulis ir kodėl jis apskritai veikia taip, kaip veikia. Mokslininkai su juo „sudaužia“ mažiausias daleles, kad pamatytų, kas slepiasi viduje, panašiai kaip ardyti laikrodį, kad suprastum jo mechanizmą.

Iš tokių susidūrimų jie sužino, kaip atsirado visata po Didžiojo sprogimo, kodėl daiktai turi svorį ir net bando suprasti, kas yra tamsioji medžiaga, kuri sudaro didžiąją dalį visatos, bet jos nematome. Kitaip tariant, tai ne šiaip mokslinis žaislas – tai bandymas atsakyti į klausimą, kaip viskas iš tikrųjų veikia nuo pačių mažiausių dalelių iki visos visatos.

Greitintuvas bus išjungtas maždaug 2026 m. birželio 29 d. apie 6 val. ryto. Po to prasidės vadinamasis „Long Shutdown 3“ – didelis techninis sustabdymas, kurio metu bus atliekami modernizavimo darbai.

Per šį laiką pats įrenginys neveiks, tačiau mokslininkai neliks be darbo. Jie analizuos jau surinktus duomenis iš ankstesnių eksperimentų.

Mokslininkai keis dalį 27 kilometrų ilgio tunelio ir sieks 10 kartų daugiau susidūrimų

Didysis hadronų greitintuvas yra 27 kilometrų ilgio požeminis žiedas Prancūzijos ir Šveicarijos pasienyje. Jame dalelės pagreitinamos beveik iki šviesos greičio ir susiduria tarpusavyje. Tokiu būdu mokslininkai bando suprasti, iš ko sudaryta visata. [2]

Per modernizaciją bus pakeista apie 1,2 kilometro šio žiedo. Bus diegiami nauji, galingesni superlaidūs magnetai ir kita įranga. Tikslas – padidinti susidūrimų skaičių maždaug 10 kartų per visą projekto laiką.

Šis atnaujintas projektas vadinamas „High-Luminosity LHC“. Paprastai tariant, tai reiškia, kad bus daug daugiau eksperimentų ir daug daugiau duomenų.

Atnaujinimai vyks ne tik pačiame greitintuve. Didieji eksperimentai, tokie kaip ATLAS ir CMS, taip pat keis savo detektorius ir elektroniką. Tai leis tiksliau fiksuoti dalelių susidūrimus ir aptikti dar nematytus reiškinius.

CERN vadovas: „Įrenginys veikia puikiai, bet dabar laikas jį perstatyti“

CERN vadovas Markas Thomsonas pabrėžia, kad greitintuvas šiuo metu veikia labai gerai. Tačiau, jo teigimu, tam, kad mokslas judėtų į priekį, reikia didesnių galimybių.

„Įrenginys veikia puikiai ir mes registruojame milžiniškus duomenų kiekius“, – sakė jis.

Jis taip pat ramina, kad moksliniai rezultatai nesustos: „Per šį laikotarpį tikrai bus ką analizuoti. Fizikos rezultatai ir toliau bus skelbiami.“

Apie patį modernizavimą Thomsonas kalba entuziastingai: „Tai neįtikėtinai įdomus projektas. Jis įdomesnis nei tiesiog sėdėti ir stebėti, kaip veikia tas pats įrenginys.“ Po atnaujinimo LHC turėtų veikti iki 2040-ųjų.

Tuo pačiu jau svarstoma, kas bus toliau – planuojamas dar didesnis greitintuvas, kuris galėtų būti pastatytas ateityje. Pagrindinis tikslas nesikeičia. Kaip sako Thomsonas: „Mūsų tikslas – suprasti visatą pačiame fundamentaliausiame lygmenyje. Ir dabar tikrai ne laikas pasiduoti.“