Ispaniją siaubia potvyniai: apsemti miestai, dingę žmonės, sutrikęs turizmas

Staigus stichijos smūgis: užlieta pusė provincijų, evakuotas ligoninių personalas ir pacientai

Savaitgalį Ispaniją talžė galingos liūtys – daugiau nei pusėje šalies provincijų įspėta apie pavojingas oro sąlygas, o kai kurios vietovės paskendo potvyniuose. Didžiausią smūgį patyrė Katalonija – ypač pietinė Barselonos metropolinė zona, kurioje upės išsiliejo iš krantų, o liūtys virto pražūtingais staigiais potvyniais.

Vienas dramatiškiausių įvykių užfiksuotas Vilafranca del Penedès miestelyje, esančiame į pietvakarius nuo Barselonos. Čia visiškai užlietas Penedes regioninis ligoninės pirmasis aukštas, todėl teko evakuoti 71 pacientą į aplinkinius ligoninius: Sant Camil, Bellvitge, Igualada, Sant Boi ir Viladecans.

Kaip paaiškino Katalonijos sveikatos apsaugos ministrė Olga Pane, elektros tiekimas nutrūko po to, kai dėl stipraus lietaus sugriuvo viena iš išorinių sienų. [1]

Miestų gatvėse sraunios upės nešė automobilius, o kai kur transporto priemonės liko visiškai panardintos. Ypač daug dėmesio sulaukė El Cardener upė, kurios išsiliejimas buvo užfiksuotas vaizdo įrašuose, kur mašinos tiesiog plaukė vandens srovėje.

Dviem žmonėms – mirtinas srovės gūsis: vyksta paieškos

Didžiulis susirūpinimas kilo Cubelles miestelyje (apie 50 km nuo Barselonos), kur liudininkai pranešė matę moterį ir vaiką, kuriuos pasiglemžė patvinusi Foix upė. Jie, kaip manoma, nukrito nuo tilto ir buvo nunešti vandens. [2] Jų paieškai pasitelktos visos įmanomos priemonės – sraigtasparniai, dronai, povandeniniai padaliniai, jūros gelbėtojai ir Katalonijos regiono policija.

Pasak Cubelles merės Rosa Montserrat Fonoll, potvynio metu per miestą tekėjo net 200 kubinių metrų per sekundę srovė – tai prilygsta mažo kalnų upelio pavertimui pražūtinga upe. Dalis gyventojų vis dar neturi nei elektros, nei vandens, kai kurie negali net išeiti iš savo namų. Vien tik šioje zonoje per audros piką skubiosios pagalbos tarnybos gavo daugiau nei 1 200 iškvietimų.

DANA reiškinys: klimato kaita daro savo

Stichiją sukėlė DANA (Depresion Aislada en Niveles Altos) – vadinamasis aukštutinio lygio izoliuotas slėgis. Tai atmosferinis reiškinys, kai šaltas oras aukštai atmosferoje susiduria su karštu oru žemutiniuose sluoksniuose. Tokie susidūrimai lemia netikėtus, stiprius ir lokalius audros pliūpsnius, dažnai su itin stipriais krituliais per labai trumpą laiką. [1]

Barselonoje per dvi–tris valandas iškrito apie 155 mm lietaus – tai daugiau nei įprasta mėnesio norma. Tuo pat metu Navarroje registruota 97 mm kritulių, stiprus lietus taip pat fiksuotas Zaragozoje ir Žironoje.

Šis DANA reiškinys sukėlė potvynius ir 2024-tų metų rudenį, kai Valencijoje žuvo daugiau nei 200 žmonių. 2025-tų metų kovą stiprios liūtys tęsėsi tris savaites ir vėl sukėlė milžiniškus potvynius. Dabar vėl tas pats modelis, ir meteorologai bei mokslininkai perspėja: tokios anomalijos tik stiprės, o klimato kaita laikoma vienu iš pagrindinių veiksnių.

Potvyniai paveikė ir turizmą bei oro susisiekimą

Savaitgalį, kai daugybė turistų plūdo į Ispaniją vidurvasario atostogoms, potvyniai jau buvo įsisiautėję. Tarptautinį dėmesį patraukė incidentas, kai „Delta Airlines“ reisas iš Barselonos į Niujorką buvo priverstas apsisukti, nes kruša pažeidė orlaivio priekinę dalį. [3]

Vietinė orų tarnyba AEMET liepos 12 d. paskelbė pavojaus lygius beveik pusei šalies: Huesca, Teruel, Zaragoza, Barcelona, Girona, Lleida, Tarragona ir Castellon provincijose. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez paragino piliečius laikytis atsargumo ir susilaikyti nuo kelionių į paveiktas teritorijas.

Turistams patariama atidžiai sekti orų prognozes, pasitikrinti viešbučių rezervacijas, transporto sąlygas ir kelionių saugumą, nes po tokių stichijų gali būti sutrikęs ir medicinos bei avarinių tarnybų darbas.