Chaotiškas bitkoino įsitvirtinimas Salvadore: nesekmė ar ateities tendencija?

Bitkoinas – oficiali Salvadoro valiuta

Salvadoras rugsėjo 7-ąja tapo pirmąja šalimi, kurioje bitkoinai priimami kaip oficiali atsiskaitymo priemonė. Dienos išvakarėse, valstybė nusipirko 400 bitkoinų, o planuose – vizija įsigyti jų dar daugiau. Bitkoinus šalies piliečiai galės saugiai laikyti elektroninėje piniginėje „Chivo“, kurią galima parsisiųsti ir aktyvuoti su asmens kodu.

Kai vasaros pradžioje šalyje buvo priimtas įstatymas kriptovaliutą įteisinti oficialia, bitkoinas staigiai nukrito net 12,54%, tačiau vėliau, kaina kiek susinormalizavo. Šiandien Salvadore atsiskaityti bitkoinais galima daug kur. Sostinėje, didieji tinklai kaip „Starbucks" ar „McDonald‘s", „Uber" pavežėjai ar kavinių padavėjai – priima apmokėjimus kriptovaliuta, o tokie mokėjimai jau spėjo išpopuliarėti tarp jaunimo.

Bitkoino įstatymas leidžia bitkoinais apmokėti tiek mokesčius, tiek ir atsiskaityti už prekes ar paslaugas. Šalyje įrengti 200 bitkoino bankomatų tinklas, o šalies prezidentas Nayibas Bukele džiaugiasi, kad beveik 2,1 milijonai Salvadoro piliečių jau išbandė naują elektroninę piniginę. Tai beveik trečdalis šalies, kurioje gyvena 6 milijonai, gyventojų [1].

Iš tiesų, bitkoino revoliucija Salvadore yra dviejų svarbių veiksnių pasekmė. Šalies prezidentas jau kuris laikas aktyviai vykdo revoliucinę kampaniją, siekiant pakeisti šalies įvaizdį ir pasauliui pristatyti ją kaip inovatyvią ir ryžtingą žengti drąsų žingsnį pirmyn. Kita vertus, bitkoino įvedimu į šalies ekonomiką siekiama sumažinti mokesčius, kuriais nesidžiaugia nei vienas salvadorietis: už kiekvienos perlaidos siuntimą bei gavimą šalyje taikomas didžiulis 22% mokestis.

Prezidentas yra vienas iš aktyviausių balsų, teigiančių, kad kriptovaliutos gali būti išeitis besivystančioms ekonomikos sistemoms išvengti daugybės iššūkių, tačiau kartu, pasiūlant žmonėms įprastines paslaugas. Tokiems teiginiams yra logikos: kriptovaliutos daugiausia pasisekimo sulaukė šalyse, kur vietinė ekonominė sistema yra komplikuota, valiuta nestabili, taikomi aukšti mokesčiai.

Tiesa, kritikai teigia, kad bitkoinas yra sunkiai prognozuojamas, o kadangi tai valiuta, nekontroliuojama centrinio banko, Salvadoras renkasi gana pavojingą kelią. Šalies ekonomika ir taip nėra stabili: 200 milijonų JAV dolerių skirtų bitkoino įvedimui į oficialios šalies valiutos sistemą sudaro 2,7% viso šalies 2021-ųjų biudžeto. Palyginimui, valstybės agrokultūros ministerija gauna tris kartus mažiau [2].

Tiesa, inovatyvus požiūris į finansų sektorių, bent kol kas, užmaskuoja Salvadoro prezidento polinkį į diktatūrą. Šalis ir taip kenčia nuo gaujų sukeliamų neramumų, nusikaltimų gatvėse ir korupcijos. Tačiau, pastaruoju metu prezidentas labiau užsiima entuziastinga kriptovaliutų retorika bei kritika žiniasklaidai: valdžios politiką kritikuojančius žurnalistus jis deportavo, o prieš neparankias žiniasklaidos organizacijas ėmėsi teisinių veiksmų [2]. Šiuo atveju vėl matoma tendencija, jog aktyviausi kriptovaliutų entuziastai, inovatyviomis idėjomis dangsto savo kraštutines pažiūras.

Nauja užgaida – bitkoinų gavyba pritaikant vulkanų energiją

Iš tiesų, šalies prezidentas N. Bukele visą savo politinį kapitalą pastatė ant bitkoino kortos, taigi, šis projektas turi pasisekti. Tam, kad taip ir įvyktų, imamasi net ir labai neįprastų veiksmų. Pavyzdžiui, vulkanų energijos pritaikymo kriptovaliutų gavybos procesuose. Štai, Salvadore jau pagaminta 0.00599179 bitkoinų, naudojant vulkanų energiją. Prezidentas socialiniuose tinkluose jau džiaugiasi, kad tai pirmieji žingsniai šalies revoliuciniame kelyje [3].

Socialiniame tinkle „Twitter", N. Bukele pasidalijo propagandą primenančiu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti valstybiniai krovininiai konteineriai. Juose – gausybė bitkoinų kasybai reikalingų priemonių. Galima teigti, kad ankstesni prezidento teiginiai, jog šalies kontroliuojama geoterminės elektros kompanija „LaGeo SA de CV" užtikrins pigų, aplinkai saugų būdą bitkoinų gavybai, pasitvirtino.

Tiesa, dalis industrijos ekspertų nemato, kas gi šią naujieną daro revoliucine. Pavyzdžiui, Islandija jau seniai praktikuoja vulkanų energijos pritaikymą tiek buityje, tiek ir bitkoinų kasyboje. Kaip ir Islandija, taip ir Salvadoras yra vadinamos vulkanų šalimis. Salvadore geoterminė energija sudaro ketvirtį visos buityje sunaudojamos energijos.

Kriptovaliutų kasyba jau kuris laikas yra kritikuojama dėl didžiulio neigiamo poveikio gamtai: tai paneigia bet kokias pastangas siekiant sumažinti globalinį atšilimą, nes sunaudoja didžiulius kiekius elektros energijos, kurios gavyba, daugiau ar mažiau, tačiau yra itin kenksminga aplinkai. Tiesa, geoterminės energijos pritaikymas iš tiesų gali būti draugiškesnis gamtai ir nutildyti dalį aplinkosaugininkų bei skeptikų [4].

Bitkoinų pritaikymo strategija vis dar atrodo miglota

Ar iš tiesų bitkoinų strategija pasiteisins, kol kas dar nėra aišku. Net ir šiuo metu, situacija šalyje nevientisa. Verslai yra įsipareigoję priimti bitkoinus kaip atsiskaitymo būdą, tačiau realybėje, dalis vis dar to neleidžia ir tikina, kad geriau jau neteks klientų, nei ners į šį neaiškų kripto pasaulį [5].

Nors valdžia trimituoja kaip sėkmingai ir greitai pavyko išplėtoti bitkoinų bankomatų tinklą, nutildžius kritikus žurnalistus, nutylima, kad dalis bankomatų buvo padegti dar tą pačią naktį, kai kurie, nors ir yra įrengti, bet realiai net neveikia. Vėliau paaiškėjo, kad tik trys iš visų įrengtų šalyje leidžia atsiimti pinigus.

Virtualios piniginės „Chivo" sistema taip pat nestabili. Stringa identifikacija, pastebimos saugos spragos. Vis daugiau naudotojų pastebi, kad jų vardais anketos jau yra sukurtos. Plinta kibernetiniai nusikaltimai, o kriminalinis pasaulis atrodo atranda naują nišą savo žaidimėliams.