„Cyber patrulis“: valdžia užsimojo kontroliuoti žmonių mintis?

23 kovo, 2021•Nuomonės•Evelina Aukštakalnytė

9 šaltiniai

„Cyber patrulis“: valdžia užsimojo kontroliuoti žmonių mintis? — Valdžia siekia kontroliuoti žmonių mintis, įsteigdama internetinę policiją, kuri stebės nuomones socialiniuose tinkluose.

Suprasti akimirksniu

Skaldyk ir valdyk
Idėja gimė po diskusijų dėl Stambulo konvencijos
Baus tik pasisakančius už tradicines vertybes?
Pirma minties policijos nuobauda visuomenėje – už T. V. Raskevičiaus įžeidimą
Kiek Lietuvoje kainuoja žmogaus gyvybė?
Tramdys ir humoristus?
A. Armonaitės viešas pasisakymas – nebaustinas
Būtinas intelektualus policijos pareigūnų pasiruošimas

Visuomenei pradėjus skaldytis į dvi stovyklas, panašu, kad valdžia nerimsta – kaip dar labiau apriboti piliečius, kurie nori dalintis savo nuomone ir informacija, kad kita pusė, išgirdusi faktų, nesugalvotų pakeisti savo nuomonės?

Pasigilinkime, kaip istoriškai būdavo valdoma visuomenė ir kaip tai vykdavo?

Skaldyk ir valdyk

Nuo senųjų laikų vienas iš labiausiai pasiteisinančių metodų – „Divide et impera“ (liet. Skaldyk ir valdyk).

Susiskaldžiusią visuomenę veikia baimės ir nepasitikėjimas vienas kitu. Susipriešinusios pusės pažeria viena kitai virtinę kaltinimų, dingsta vienybė, o tai reiškia – dingsta ir tauta.

Liūdni istorijos vingiai byloja, kad už tiesą, už nuomonę, už tai, kad esi labiau išsilavinęs žmogus, buvo baudžiama. Ir skaudžiai. Visiškai atimant balso teisę.

Šiuo atveju atsargiai galime prisiminti ir apie vieną iš didžiausių Tautos tragedijų – trėmimus į Sibirą.

Į Sibirą daugiausiai buvo tremiama Lietuvos inteligentija – apsišvietę žmonės buvo laikomi pavojingais visuomenei. Lietuvai patekus į SSRS įtakos sferą, 1940 metais prasidėjo masiniai areštai ir trėmimai. Be gailesčio buvo tremiami politiniai veikėjai, gydytojai, mokytojai, ūkininkai.

Šiuolaikinės represinės priemonės pakeitė savo pavidalą, bet nepakeitė esmės. O esmė – nuslopinti tai, ko nebegali suvaldyti. Šiuo atveju – žmogaus minčių. Taigi, pakalbėkime apie internetinės policijos idėją.

Idėja gimė po diskusijų dėl Stambulo konvencijos

Minties policijos idėja valdininkams kilo po aršių diskusijų dėl Stambulo konvencijos. Čia galėjome stebėti, kaip viena pusė visais įmanomais būdais gina tradicinę šeimą, o kita pusė – naująją šeimos sąvoką. Kai vyksta toks aršus karas siekiant neprarasti tautos tapatybės, ar įmanoma dar kitais būdais būti išgirstiems nei reiškiant savo nuomonę internete, nepritariančią galimiems pokyčiams?

Šia tema pasisakė ir pats Gabrielius Landsbergis, pritariantis, kad diskusijos internete visuomenei jautriais klausimais turi būti prižiūrimos teisėsaugos dėl neapykantos kurstymo ir grasinimų susidoroti [1].

Baus tik pasisakančius už tradicines vertybes?

Minčių stebėjimą virtualiose erdvėse stebės minties patruliai. Tai tie patys policininkai, tik dabar keisiantys darbo pobūdį – nusikaltėlius jie gaudys nebe gatvėje, o kiek aukštesniame lygyje – internete.

Komentarai, pasisakymai, kurie patruliui pasirodys įžeidžiantys, žeminantys ar kitaip prasilenkiantys su įstatymo nuostatomis, bus pasižymimi ir teksto autoriai sulauks įspėjimo, o vėliau ir baudos.

Virtualus patrulis pradės nuo paties populiariausio socialinio tinklo Lietuvoje „Facebook“. Kol kas veikla bus orientuota į prevencinę veiklą, tad pareigūnai koncentruosis į netinkamą turinį ir komentarus bei dezinformaciją, o tai pastebėję – tą asmenį įspės [2],– teigė Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis.

Tik štai šioje vietoje natūraliai kyla klausimas – ar bus baudžiami tik tie asmenys, kurie pasisako už tradicines vertybes?

Pirma minties policijos nuobauda visuomenėje – už T. V. Raskevičiaus įžeidimą

Kad tokie nuogąstavimai turi pagrindo, rodo ir nesenas pavyzdys – dar 2020 metais vienas Lietuvos pilietis įvykdė net du nesunkius nusikaltimus: politiko Tomo Vytauto Raskevičiaus „Facebook“ paskyroje viešai komentavo skatindamas neapykantą, smurtą dėl politiko seksualinės orientacijos [3].

Šių metų kovo pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą nenaudėlį pamokyti ir skirti šiam pusės metų laisvės apribojimo bausmę. Gavęs šią bausmę asmuo privalės dirbti arba būti užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Palyginimui: Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, 174 straipsnyje yra nurodoma:

Nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų [4].

Kiek Lietuvoje kainuoja žmogaus gyvybė?

Ar viešas įžeidimas gali būti prilyginamas sunkiam nusikaltimui, kaip antai įvykdytam Jurbarke, kai buvo sumušta ir išžaginta mergina? Nusikaltimą padaręs asmuo iki šiol nesulaukė veiksmui tolygios atoveiksmio priemonės – jam tepaskirta metus laiko dalyvauti elgesį keičiančiose programose ir iš dalies atlyginti nukentėjusiajai žalą – 10 000 eurų [5].

O kiek Lietuvoje kainuoja žmogaus gyvybė?

Turbūt niekad nepamiršime žiauriai dėl prabangaus automobilio nužudytos Ievos Strazdauskaitės istorijos – tik du iš trijų žudikų kalės iki gyvos galvos, o kitas išsisuko su lengvesne bausme – 19 metų kalėjimo. Nusikaltėliai privalės atlyginti žalą nužudytos merginos artimiesiems – po 40 000 eurų [6].

Savaime suprantama, kad viešojoje erdvėje pasakytos nebūtinai teigiamos nuomonės negalime tapatinti su tokio lygio protu sunkiai suvokiamais nusikaltimais, tačiau pažvelkime ir kiek iš kitos pusės – nuteistieji visam gyvenimui gauna stogą virš galvos, maitinimą ir netgi mokslo galimybes iš mūsų, mokesčių mokėtojų pinigų.

Ne paslaptis ir tai, kad kaliniai puikiai „susiveikia“ ir mobiliuosius telefonus, iš kurių dar gali ir papildomai užsidirbti kalėjime, o baudos už tai – neadekvačiai mažos.

Ir štai kai palygini bausmes už šiuos nusikaltimus su bausmėmis už viešus įžeidimus, tuomet ir bausmės už sunkius nusikaltimus neatrodo didelės.

Tramdys ir humoristus?

O kaip bus kontroliuojami profesionalių humoristų pasisakymai? Juolab kad „Facebook“ puslapyje netrūksta įvairiausių humoristų pasisakymų ir išsireiškimų šia tema, kaip antai Olego Šurajevo viešas pasisakymas:

Oleg Šurajev pasisakymas Facebook

Na, turbūt natūraliai kyla retorinis klausimas – ar šiuo atveju virtualus patrulis imsis veiksmų, ar tai dar yra humoro ribos, nes Olegas – profesionalus humoristas?

A. Armonaitės viešas pasisakymas – nebaustinas

Ar galvojate, kad „minčių politika“ yra taikoma visiems lygiagrečiai? Jei taip galvojate, gali būti, kad netrukus galvosite visai kitaip, nes štai, pavyzdžiui, viešas Aušrinės Armonaitės nuomonės pareiškimas apie kito Seimo nario Audrio Šimo veiksmus taip ir nesulaukė pasekmių. Apsiribota tik pagrūmojimu pirštu – taip daryti nevalia!

Parlamentarei „užkliuvo“ keisti A. Šimo veiksmai, galintys turėti nacionalistinių atspalvių, todėl ji „nesusilaikė“ ir viešojoje erdvėje pasakė, kad neranda kitų žodžių pavadinti kolegos kaip tik „šūdo gabalas“.

Įžeistas Seimo narys pareikalavo, kad ši viešai jo atsiprašytų, o Seimo Etikos ir procedūrų komisija pasiteisino, kad labai svarbus yra pasakytų žodžių kontekstas – na juk ne veltui parlamentarė taip pasakė – šis asmuo išties elgėsi keistai [7].

Na ir kas, kad keistai? Ar keistą kitų parlamentarų elgesį turi analizuoti kiti kolegos, ar tam yra sukurtos tam tikros institucijos? Nors, šiuo atveju, ir kiek vienašališkos. Law

Būtinas intelektualus policijos pareigūnų pasiruošimas

Yra ir kita abejotina istorija – Istorijos institutui buvo atsiųsta į 20 lapų surašyta policijos užklausa apie įrašą viešojoje erdvėje – buvo abejojama dėl asmens išsakytų frazių – baustina už jas, ar ne. Tačiau Istorijos instituto direktoriaus Alvydo Nikžentaičio teigimu, negalima priimti tokių sprendimų, kol nėra atlikti namų darbai, kol nėra nustatytos ribos, kas yra baustina, o už ką galioja tik įspėjimas.

Atsiųstoje užklausoje buvo prašoma atsakyti, ar asmuo, savo „Facebook“ paskyroje parašęs tekstą, kuriame teiraujasi dėl 1941 metų Sovietų Sąjungos padėties – esą, galbūt ją užpuolė ne Vokietija, o „hitlerinė“ Europos Sąjunga, nenusižengė įstatymams [8].

Ironiškai nuskambėjo ir tai, kad dėl „Facebook“ tinkle parašytos žmogaus nesąmonės policijai kilo tiek daug klausimų – buvo pateikta kone knygos apimties užklausa. Tad esminis klausimas – ar nagrinėjant tokio tipo pasisakymus bus skiriami istorinį išsilavinimą turintys pareigūnai, ar, kaip ironizuoja istorikas A. Nikžentaitis, gyvensime valstybėje be medžių, nes visi jie bus panaudoti popieriui užklausoms?

Svarbu paminėti, kad neapykantos kurstymas, įžeidinėjimas tikrai neturi tapti visuotinai priimta norma – žinoma ne! Tačiau taipogi, LR Konstitucijos 25 straipsnis sako, kad:

Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai [10].

Šaltiniai

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis