D. Naumovas: dirbtinis intelektas medicinoje privalo tapti mūsų kasdienybe

Dirbtinis intelektas sparčiai žengia į mediciną

Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vykusioje apskritojo stalo diskusijoje įvairių institucijų atstovai aptarė dirbtinio intelekto (DI) diegimo medicinoje galimybes ir iššūkius.

Diskusijoje dalyvavo valstybės institucijų, gydymo ir mokslo įstaigų, Inovacijų agentūros, Ryšių reguliavimo tarybos bei Dirbtinio intelekto asociacijos atstovai. Jie aptarė, kaip DI gali pakeisti mediciną – nuo ligų diagnostikos ir gydymo iki administracinių procesų, pacientų srautų valdymo bei duomenų analizės.

„Dirbtinis intelektas sparčiai žengia į daugelį mūsų gyvenimo sričių, taip pat ir mediciną“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras Danielis Naumovas.

Jis pabrėžė, kad DI atveria naujas galimybes, o valstybės tikslas – neatsilikti nuo technologijų pažangos.

„Mūsų tikslas yra žengti koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis ir sudaryti palankias sąlygas, kad jos ateitų į Lietuvą ir čia įsitvirtintų, taptų mūsų kasdienio gyvenimo dalimi“, – teigė viceministras.

Pagrindiniai dirbtinio intelekto pavojai – galimos klaidos ir duomenų saugumo klausimai

Diskusijos dalyviai sutiko, kad DI atneša ne tik galimybes, bet ir iššūkius, ypač medicinoje, kur svarbiausia – pacientų sveikata ir duomenų saugumas. Todėl ES ir nacionaliniu lygiu kuriamas teisinis reglamentavimas, užtikrinsiantis saugų ir efektyvų DI naudojimą.

2024 m. rugpjūčio 2 d. įsigaliojo ES Dirbtinio intelekto aktas, kurį Lietuvoje įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) kartu su Inovacijų agentūra ir Ryšių reguliavimo taryba. Šios institucijos pristatė akto įgyvendinimo planą ir kvietė diskutuoti, kaip sveikatos sektorius gali pasirengti naujiems reikalavimams. Valstybės sektorius ir verslas turės atsakingai diegti technologijas bei kurti palankias sąlygas jų plėtrai.

Bus kuriama ekspertų darbo grupė DI plėtros medicinoje klausimams

Lietuvos mokslų tarybos mokslo ir inovacijų patarėja Lina Žiaukienė džiaugėsi, kad diskusijos dalyviai sutiko savanoriškai sukurti neformalią ekspertų darbo grupę. Ji rengs konkrečius siūlymus, kaip spręsti sveikatos duomenų parengtumo, pakartotinio panaudojimo ir kitas problemas, trukdančias DI plėtrai medicinoje.

Apskritojo stalo diskusija vyko pagal SAM ir Lietuvos mokslo tarybos organizuojamą MISAM (Mokslas, Inovacijos, SAM) susitikimų formatą, skirtą aptarti aktualius medicinos, sveikatos mokslų ir inovacijų klausimus. Šiuose susitikimuose dalyvauja mokslo ir studijų institucijos, universitetų ligoninės, ministerijos, agentūros bei kiti ekosistemos dalyviai, priklausomai nuo nagrinėjamų temų.

Teisės aktų tobulinimas, siekiant sudaryti sąlygas DI taikyti sveikatos priežiūroje, įtrauktas į XIX Vyriausybės programą. Lietuva siekia tapti šalimi, kurioje pažangios technologijos tampa neatsiejama medicinos dalimi, gerinančia pacientų priežiūrą ir gydymo efektyvumą.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją.