D. Trampas svarsto apie Irano bombardavimą

Naujasis prezidentas jau ieško su kuo susipykti

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) svarsto keletą būdų, kaip neleisti Iranui kurti savo branduolinių ginklų, įskaitant prevencinius oro antskrydžius, nukreiptus į šios nepriklausomos ir suverenios šalies teritoriją. Apie tai praneša „The Wall Street Journal“ (WSJ), cituodamas šaltinius. [1]

Kai kurie pereinamojo laikotarpio administracijos nariai šį scenarijų svarsto susilpnėjus Irano pozicijai Artimuosiuose Rytuose, įskaitant prezidento Bašaro al Asado (Bashar al Assad) režimo Sirijoje nuvertimą, bei dėl nuolatinių Izraelio atakų nusilpus „Hezbollah“ ir „Hamas“, rašo laikraštis. Tuo pačiu metu išrinktasis prezidentas siekia įgyvendinti planą, kuris nesukeltų naujo karo, ypač tokio, kuriame Amerikai galėtų tekti panaudoti savo kariuomenę, tikino WSJ pašnekovai.

Pasak šaltinių, strategija, prie kurios dabar dirba respublikonų komanda, numato maksimalų įmanomą spaudimą Iranui. Jis gali būti grindžiamas karinėmis priemonėmis kartu su griežtesnėmis ekonominėmis sankcijomis. Kol kas planas yra pradinėje kūrimo stadijoje, nurodė pašnekovai.

Pasak WSJ, D. Trampas anksčiau Izraelio premjerui Benjaminui Netanjahu (Benjamin Netanyahu) užsiminė nerimaujantis dėl galimo „Irano branduolinio proveržio“. Be to, išrinktasis JAV prezidentas leido suprasti, kad ieško būdų, kaip išvengti tokio scenarijaus.

Dabar išrinktojo prezidento komanda svarsto dvi pagrindines tolesnių veiksmų galimybes, rašo laikraštis. Pirmuoju atveju numatoma didinti karinį spaudimą Iranui perkeliant amerikiečių karius, karo lėktuvus ir laivus į Artimuosius Rytus bei perduodant pažangius ginklus, įskaitant bunkerių naikinimui skirtas bombas, Izraeliui. Antrasis būdas, pasak WSJ, yra grasinimai panaudoti karinę jėgą tiesiogiai. Kartu su sankcijomis tai galėtų įtikinti Teheraną sutikti su Jungtinių Valstijų siūlomomis diplomatinio susitarimo sąlygomis, pažymi laikraštis.

D. Trampą apakino šlovė?

Dieną prieš tai žurnalas „Time“ paskelbė straipsnį, kuriame buvo pasidžiaugta D. Trampui suteiktu „Metų žmogaus“ titulu. Autoriai citavo išrinktąjį prezidentą, sakiusį, kad politikas neatmeta galimybės, jog Jungtinėms Valstijoms gali tekti kariauti su Iranu. [2]

Iranas atnaujino savo branduolinę programą 2019 metais, praėjus metams po to, kai Jungtinės Valstijos pasitraukė iš branduolinio susitarimo. Pasak jo, mainais už sankcijų panaikinimą Teheranas darė prielaidą, kad bent iki 2030 m. jis nesodrins urano daugiau kaip 3, 67 proc. (tai yra radioaktyvaus izotopo urano-235 koncentracija, reikalinga atominių elektrinių veikimui; sodrinimo lygis, reikalingas branduoliniam ginklui sukurti, yra didesnis nei 90 proc.). Šalis taip pat pažadėjo sumažinti prisodrinto urano kiekį iki 300 kg, t.y. iki 3 proc. to kiekio, kurį Iranas turėjo iki susitarimo. [3]

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grosis (Rafael Grossi) birželį teigė, kad urano sodrinimo lygis Islamo respublikoje pasiekė 60 proc. Iranas 2021 metais nustojo laikytis papildomo protokolo prie saugos garantijų susitarimo, o tai reiškia, pažymėjo R. Grosis, kad agentūra daugiau nei dvejus metus neturi išplėstos prieigos prie Irano branduolinių objektų. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Teherano pareiškimų apie šalies gebėjimą gaminti branduolinius ginklus.

Iranas yra pasirašęs Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį. Šalies valdžia viešai paskelbė apie planus tęsti „taikų branduolinės energijos naudojimą“ ir pabrėžė, kad bendradarbiauja su TATENA. Teheranas tvirtino, kad neketina kurti branduolinės bombos, nors ir galėjo tai padaryti. [4]

Kerštas Iranui už menamą pasikėsinimą?

JAV žvalgyba įspėjo D Trampą dėl „realių ir konkrečių“ nužudymo grėsmių iš Irano, buvo sakoma rugsėjo pabaigoje paskelbtame jo rinkimų kampanijos pareiškime. [5]

„Prezidentą D. Trampą nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras informavo dėl realių ir konkrečių jo nužudymo grėsmių iš Irano“, – sakoma D. Trampo kampanijos komunikacijos direktoriaus Styveno Čeungo (Steven Cheung) pareiškime.

Pasak jo, eksprezidento nužudymu būtų siekiama „destabilizuoti ir sėti chaosą Jungtinėse Valstijose“.

„Žvalgybos pareigūnai nustatė, kad šios besitęsiančios ir koordinuotos atakos pastaruosius kelis mėnesius stiprėjo, ir teisėsaugos pareigūnai visose agentūrose stengiasi užtikrinti, kad prezidentas D. Trampas būtų apsaugotas, o į rinkimus niekas nesikištų“, – pridūrė S. Čeungas.

Tiesa, tuomet kampanija plačiau nedetalizavo šių teiginių, o oficialusis Teherenas visus kaltinimus paneigė.