Vienas įrašas.549 581akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

D. Trumpas: Europa suteiks Ukrainai saugumo garantijas, o JAV pinigų nebeskirs

•Politika•Dovilė Barauskaitė
2 šaltiniai
D. Trumpas: Europa suteiks Ukrainai saugumo garantijas, o JAV pinigų nebeskirs
JAV prisidės prie Ukrainos saugumo garantijų, tačiau reikalauja, kad lyderystę prisiimtų Europa. D. Trumpas pabrėžė, kad kariuomenės dislokavimas nebus.
Komentuoti (0)

JAV pasirengusios prisidėti prie Ukrainos saugumo garantijų, bet reikalauja, kad lyderystę prisiimtų Europa

Valstybės sekretorius ir laikinasis JAV prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Marco Rubio ketvirtadienį telefonu informavo Europos partnerius, kad Vašingtonas dalyvaus saugumo garantijų Ukrainai sistemoje, jei bus pasiektas taikos susitarimas su Rusija. Tačiau jis pabrėžė, kad pagrindinę atsakomybę turėtų prisiimti Europos šalys [1].

Pasak Europos diplomato, kuris buvo susipažinęs su pokalbio turiniu, M. Rubio nepateikė detalių, kokiomis konkrečiomis priemonėmis JAV prisidėtų, tačiau pažymėjo, kad Vašingtonas yra pasirengęs tam tikram vaidmeniui. Šis pokalbis įvyko kritiniu momentu, kai D. Trumpo administracija stumia Ukrainą ir Rusiją prie taikos susitarimo.

Sąjungininkai vis aktyviau tariasi, kaip užtikrinti, kad Maskva ateityje nebeatakuotų. Šaltinių teigimu, Vašingtonas svarsto ribotas galimybes, tarp jų ir JAV pilotų žvalgybos skrydžius ar net ribotą oro paramą Ukrainai, tačiau D. Trumpas kategoriškai atmetė JAV sausumos pajėgų dislokavimą.

M. Rubio pabrėžė, kad viena iš sričių, kurioje Vašingtonas galėtų išlikti aktyvus, yra karinės žvalgybos ir stebėjimo informacijos teikimas sąjungininkams. Klausimas taip pat buvo iškeltas tiesiogiai D. Trumpui, kai praėjusią savaitę keli Europos lyderiai lankėsi Baltuosiuose rūmuose. Prezidentas rodėsi linkęs bendradarbiauti, bet neįsipareigojo aiškiai.

JAV diplomatas, Marco Rubio. DI sugeneruota nuotrauka

NATO ir sąjungininkai ieško bendro plano, JAV pozicija laikyta svarbiausia nežinomybe

Trečiadienį Briuselyje vyko NATO karinių vadų susitikimai, dalyvaujant JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkui generolui Danui Caine, NATO pajėgų Europoje vadui generolui Alexus Grynkewich bei kelių svarbiausių Europos šalių gynybos vadams. Šie pasitarimai sekė po pirmadienio diskusijų Vašingtone, kuriose dalyvavo D. Trumpas, Volodymyras Zelenskis ir keli Europos lyderiai.

JAV prezidentas tuomet pareiškė, kad Vašingtonas prisidės prie Ukrainos saugumo, tačiau pabrėžė, kad pirmąją gynybos liniją sudarys Europa. „Mes jiems padėsime. Mes būsime įsitraukę“, – sakė D. Trumpas Ovaliniame kabinete sėdėdamas šalia V. Zelenskio [2].

Nors anksčiau buvo palikęs atvirą galimybę dislokuoti kariuomenę, jau kitą dieną telefonu televizijai „Fox News“ patikino, kad „batų ant žemės“ Ukrainoje nebus, bet neatmetė oro paramos galimybės. Kariniai planuotojai pabrėžė, kad iki šiol pagrindinė nežinomybė buvo JAV pozicija, todėl D. Trumpo patvirtinimas, kad Vašingtonas dalyvaus, tapo lūžio tašku. Nors konkretūs įsipareigojimai dar nenustatyti, sąjungininkai sutaria, kad Europa turi prisiimti pirminę atsakomybę už savo saugumą.

Ukrainos lūkesčiai dėl garantijų išlieka dideli, o iš Rusijos tyla

V. Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad per artimiausias dvi savaites tikisi aiškaus supratimo, kokias garantijas sąjungininkai suteiks Ukrainai. Anot jo, trisdešimt šalių jau pareiškė pasirengusios įsipareigoti, tačiau ne visos garantijos bus karinėje srityje — kai kurios šalys žada finansinę paramą ar sankcijų mechanizmus Maskvai naujos agresijos atveju.

„Nežinome, kiek šalių sutiks dislokuoti kariuomenę, kiek teiks oro gynybą ar patruliuos ore. Tačiau yra įvairių pasiūlymų, ir jie bus konkretizuoti artimiausiomis dienomis“, – teigė Ukrainos prezidentas. V. Zelenskis pridūrė, kad JAV dalyvavimas kai kurių partnerių šsklaidė abejones. Tarp jų ir Turkijos, kurios prisidėjimas prie saugumo Juodojoje jūroje dabar atrodo labiau tikėtinas.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva nepritars jokiam saugumo garantijų susitarimui, sudarytam be jos dalyvavimo. „Vakaruose puikiai supranta, kad diskusija dėl saugumo be Rusijos yra utopija, kelias į niekur“, – sakė S. Lavrovas, pridūręs, jog Maskva norėtų, kad tokiame susitarime dalyvautų ir Kinija.

Nepaisant to, V. Zelenskis išreiškė viltį, kad artimiausiomis dienomis bus parengta saugumo garantijų architektūra, kuri užtikrins ilgalaikę taiką ir neleis Maskvai dar kartą grasinti Ukrainos nepriklausomybei.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.