D. Trumpas: JAV surengė „kinetinį smūgį“ prieš narkotikų kontrabandą iš Venesuelos, žuvo 11 žmonių

JAV smogė iš Venesuelos atplaukusiam laivui, kilus įtampai tarp Vašingtono ir Karakaso

JAV kariuomenė antradienį įvykdė „mirtiną smūgį“ prieš iš Venesuelos išplaukusį laivą, kurį Vašingtonas įvardijo kaip „narkotikų gabenimo priemonę“. Apie tai pranešė valstybės sekretorius Marco Rubio, o kiek anksčiau Baltuosiuose rūmuose informaciją užsiminė prezidentas Donaldas Trumpas.

„Prieš kelias minutes mūsų kariuomenė sunaikino laivą, gabenusį narkotikus. Ir tai tik pradžia — daug narkotikų patenka į mūsų šalį. Mes tą laivą sunaikinome“, – sakė D. Trumpas. Vėliau jis socialiniame tinkle „Truth Social“ nurodė, kad per smūgį žuvo 11 žmonių, tariamai priklausiusių nusikalstamai grupuotei „Tren de Aragua“, kuri JAV pripažinta užsienio teroristine organizacija [1].

M. Rubio savo pranešime socialiniuose tinkluose detalizavo, kad smūgis įvykdytas Pietų Karibų jūroje, prieš laivą, išplaukusį iš Venesuelos ir valdomą narkoteroristine pripažintos grupuotės. Pareigūnai kol kas nepateikė aiškaus atsakymo, ar ataka įvyko Venesuelos teritoriniuose vandenyse, ar tarptautinėje jūroje — nuo to priklauso galimas Karakaso atsakas.

Ekspertai perspėja dėl eskalacijos, tačiau mano, kad JAV siekia signalo, o ne intervencijos

„Viskas priklauso nuo to, kur tiksliai įvyko šis smūgis“, – komentavo Atlanto tarybos analitikas Geoffas Ramsey. Jo teigimu, jei ataka būtų įvykdyta Venesuelos teritoriniuose vandenyse, tai galėtų sukelti masinę eskalaciją, tačiau greičiausiai kalbama apie tarptautinę jūrą. „Tai aplinka, kurioje gausu taikinių – Karibų jūroje daug greitaeigių katerių, gabenančių kokainą. Todėl Vašingtonas labiau siunčia signalą, o ne pradeda karinę operaciją prieš Venesuelą“, – aiškino jis.

Pastaraisiais mėnesiais JAV padidino savo karinį buvimą regione, dislokuodama karo laivus ir jūrų pėstininkus prie Venesuelos krantų. Oficialiai tai pristatoma kaip kova su narkotikų karteliais, tarp jų — „Cartel de los Soles“, kurį JAV pareigūnai sieja su prezidentu Nicoláso Maduro režimu. Pats Maduro tokius kaltinimus atmeta, tačiau dar 2020 m. JAV federalinis teismas jam pateikė kaltinimus dėl narkoterorizmo ir narkotikų prekybos [2].

Karakasas kaltina JAV bandymu pakeisti režimą, o D. Trumpas siunčia žinią

N. Maduro ir jo sąjungininkai jau seniai įspėja, kad Vašingtonas planuoja režimo keitimo operaciją. „Prezidente Trumpai, turite būti atsargus, nes Marco Rubio nori sutepti jūsų rankas Pietų Amerikos, Karibų ir Venesuelos krauju. Jie nori įtraukti jus į kruviną skerdynę prieš mūsų tautą“, – šią savaitę pareiškė Maduro.

Vis dėlto daug analitikų skeptiškai vertina galimybę, kad JAV planuotų tiesioginę karinę invaziją. Buvęs JAV diplomatas Venesuelai Jamesas Story pabrėžė, kad D. Trumpas paprastai vengia karinių intervencijų. Anot G. Ramsey, dabartinė mobilizacija labiau skirta signalui vidaus auditorijai — ypač tiems respublikonų rinkėjams, kurie kritikavo prezidentą dėl sušvelnintų sankcijų ir ribotos politikos Venesuelos atžvilgiu.

Nepaisant karingos retorikos, Vašingtonas pastarosiomis savaitėmis koordinavo deportacijos skrydžius su Karakasu, o tai rodo pragmatišką bendradarbiavimą. Tačiau JAV administracija toliau siunčia perspėjimus. „Tegul tai būna įspėjimas visiems, kurie ketina gabenti narkotikus į Jungtines Valstijas — saugokitės“, – rašė D. Trumpas savo įraše.

Tokie veiksmai dar labiau aštrina santykius tarp Vašingtono ir Karakaso, kurie jau ilgą laiką balansuoja tarp sankcijų, spaudimo ir abipusių kaltinimų dėl destabilizacijos regione.