D. Trumpas pasirašė įsakymą dėl JAV giliavandenės mineralų kasybos spartinimo

Vykdomasis įsakas padės privačioms giliavandenių telkinių kasybos bendrovėms

JAV prezidentas D. Trumpas ketvirtadienį pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo plečiamas giliavandenės kasybos mastas tiek JAV, tiek tarptautiniuose vandenyse, siekiant išgauti retųjų žemių mineralus. Baltieji rūmai teigia, kad ši iniciatyva gali leisti Amerikos operatoriams išgauti daugiau nei milijardą tonų mineralais turtingų giliavandenių išteklių, o tai potencialiai gali atnešti šimtus milijardų dolerių JAV ekonomikai [1].

Pagal įsaką JAV komercijos sekretorius per 60 dienų turi paspartinti leidimų tyrinėti ir išgauti mineralus teritorijose, nepriklausančiose jokios valstybės jurisdikcijai, išdavimo procesą.

Tačiau tokia politika kertasi su aplinkosaugos organizacijų perspėjimais ir pasaulinių reguliuotojų, tarp jų Tarptautinės jūros dugno institucijos (ISA), nustatytais apribojimais. Nuo 1990-ųjų ISA siekia sukurti tarptautines taisykles dėl kasybos veiklos tarptautiniuose vandenyse, tačiau JAV niekada neratifikavo šias institucijas įgalinančių sutarčių ir nėra šios su JT susijusios organizacijos narė.

Vietoj to D. Trumpo administracija remiasi mažai žinomu 1980 m. įstatymu, leidžiančiu federalinei vyriausybei išduoti leidimus kasybai tarptautiniuose vandenyse. ISA kol kas oficialiai nekomentavo šio žingsnio.

Aplinkosaugininkai: „Ekologinė katastrofa tik prasideda“

Nors komercinė giliavandenė kasyba vis dar pradinėje stadijoje, pasaulyje įsibėgėja lenktynės dėl retųjų žemių elementų. Dabar pramonės lyderė yra Kinija, o JAV stengiasi stiprinti savo galimybes nacionalinio saugumo, aukštųjų technologijų gamybos ir energetikos sektoriams [2].

Tačiau aplinkosaugos organizacijos įspėja, kad giliavandenė kasyba gali sukelti didžiulę žalą ekosistemoms. „Skubotas giliavandenės kasybos įteisinimas tai artėjanti ekologinė katastrofa“, teigė Emily Jeffers, teisininkė iš Biologinės įvairovės centro. „D. Trumpas bando atverti vieną iš pačių trapiausių ir mažiausiai ištirtų Žemės ekosistemų beatodairiškai pramonei.“

ISA šiuo metu intensyviai dirba kurdama taisykles, kurios turėtų subalansuoti ekonominę naudą ir pavojų aplinkai. Dalis kritikų teigia, kad šios ekosistemos gali būti negrįžtamai pažeistos dar net nespėjus iki galo suvokti jų vaidmens pasaulio biosferoje.

Pramonė apeina taisykles: JAV teritorijose be ISA sutikimo

Praėjusią savaitę JAV bendrovė „Impossible Metals“ pateikė prašymą pradėti nuomos procesą Ramiojo vandenyno teritorijoje netoli JAV priklausančios Amerikos Samoa salos. Šis žingsnis leidžia apeiti ISA jurisdikciją, nes veikla būtų vykdoma JAV teritorijoje, o ne tarptautiniuose vandenyse.

Pagrindiniai jūros dugno ištekliai tai polimetaliniai mineralai, panašūs į bulvės dydžio akmenis, aptinkami 4 000–6 000 metrų gylyje. Jie yra turtingi manganu, geležimi, kobaltu, variu ir nikeliu.

Administracijos pareigūnas žurnalistams teigė, kad JAV galėtų išgauti daugiau nei milijardą tonų šių medžiagų, o per artimiausius 10 metų šis procesas galėtų sukurti apie 100 000 darbo vietų ir sugeneruoti 300 mlrd. dolerių BVP.

Kanadoje įsikūrusi „The Metals Company“ pastaruoju metu šokiravo rinką pareiškimu, jog vietoje tolesnių pastangų spausti ISA dėl taisyklių sukūrimo, ji sieks gauti leidimus tiesiogiai iš JAV. Įmonės vadovas Gerardas Barronas pasveikino D. Trumpo sprendimą: „Šis žingsnis sustiprina Amerikos lyderystę kovoje dėl strateginių jūros dugno išteklių ir užtikrina, kad JAV neatsiliks nuo Kinijos šioje geopolitinėje arenoje.“