D. Trumpas perima Vašingtono policijos kontrolę ir dislokuoja nacionalinę gvardiją

JAV prezidentas paskelbė apie „išvadavimo dieną“ sostinėje

JAV prezidentas D. Trumpas pirmadienį paskelbė, kad 30 dienų laikotarpiui perima Vašingtono DC policijos kontrolę ir į miestą siunčia 800 nacionalinės gvardijos karių. Pasak jo, tai „istorinis veiksmas, siekiant išgelbėti šalies sostinę nuo nusikaltimų, kraujo liejimo, chaoso ir skurdo“.

Prezidentas sostinę apibūdino kaip „vieną pavojingiausių miestų pasaulyje“, teigdamas, kad jos žmogžudysčių rodiklis esą viršija Bogotos ar Meksiko lygį, nors oficiali statistika rodo, kad smurtinių nusikaltimų mastas yra mažiausias per tris dešimtmečius ir šiemet sumažėjo dar 26 procentais [1].

Gynybos sekretorius P. Hegsethas teigė, kad kariai „bus stiprūs, tvirti ir dirbs kartu su policijos pareigūnais“. D. Trumpas taip pat užsiminė, jog „jei reikės“, gali būti pasitelkta ir kariuomenė. Remdamasis Kolumbijos apygardos savivaldos įstatymo 740 straipsniu, jis pirmą kartą istorijoje federalizavo Metropoliteno policiją, vadovavimą perdavė generalinei prokurorei P. Bondi.

Prezidentas viešai pareiškė, kad policija galės „daryti, ką tik panorės“ prieš provokatorius, nes, anot jo, „tai vienintelė kalba, kurią jie supranta“. Šis sprendimas priimtas po incidento, kai 19-metis federalinės agentūros darbuotojas E. Coristine, dirbęs „vyriausybės efektyvumo“ komandoje, praėjusią savaitę buvo užpultas grupės jaunuolių.

Vis dėlto nusikalstamumo statistika rodo priešingą vaizdą nei prezidento teiginiai: nuo pandemijos laikotarpio smurtas sostinėje smarkiai sumažėjo, o žmogžudysčių skaičius yra gerokai mažesnis nei 1990-aisiais, kai Vašingtonas buvo vadinamas „žmogžudysčių sostine“.

Politiniai oponentai kaltina prezidentą siekiu susidoroti

D. Trumpo sprendimas sulaukė aštrios demokratų ir žmogaus teisių gynėjų kritikos. Kongreso narė E. Holmes Norton pavadino tai „istoriniu išpuoliu prieš DC savivaldą“ ir „neteisėtu resursų užgrobimu“. Demokratų nacionalinio komiteto vadovas K. Martinas apkaltino prezidentą „žaidžiant politinius žaidimus“ ir priminė, kad 2021 metų sausio 6-osios riaušių metu jis atsisakė nedelsiant pasiųsti nacionalinę gvardiją [2].

Pilietinių teisių aktyvistas A. Sharptonas teigė, kad šis žingsnis yra bandymas nukreipti dėmesį nuo administracijos kritikos dėl J. Epsteino bylos, o intervenciją pavadino „šlykščiu, pavojingu ir įžeidžiančiu veiksmu“.

Atstovų rūmų demokratų lyderis H. Jeffriesas D. Trumpą pavadino „savanaudišku valdovu, siekiančiu neteisėtos galios“ ir įspėjo, kad planas panaudoti nacionalinę gvardiją prieš miesto jaunimą ir benamius „neturi teisinio pagrindo“. Kritikai taip pat atkreipė dėmesį į faktą, jog sostinės benamystės rodikliai mažėja, todėl prezidento reikalavimas, kad benamiai „nedelsiant išsikeltų“, esą nėra pagrįstas.

Miesto merė pripažino federalinės intervencijos teisėtumą, bet įvardijo ją kaip grėsmę savivaldai

Vašingtono merė M. Bowser, kuri iki šiol palaikė nekonfrontacinę poziciją D. Trumpo atžvilgiu, šį sprendimą pavadino „nerimą keliančiu ir precedento neturinčiu“. Ji pripažino, kad po pandemijos nusikalstamumas išaugęs.

Tačiau miestas įgyvendino įstatymus ir taktikas, leidžiančias sulaikyti smurtinius nusikaltėlius ir suteikti daugiau galimybių policijai. „Nenoriu sumenkinti mūsų autonomijos pažeidimo“, teigė ji, pridurdama, kad savivaldybė laikysis įstatymų ir bendradarbiaus su federaline valdžia.

Generalinė prokurorė J. Pirro pasisakė už griežtesnes priemones jaunimo nusikalstamumui suvaldyti ir ragino daugiau nepilnamečių bylų nagrinėti suaugusiųjų teismuose. „Jie eina į šeimos teismą ir užsiima joga bei menais. Gana“, sakė ji. Tuo tarpu prezidentas savo socialinėje platformoje dar kartą pareikalavo, kad benamiai sostinėje būtų perkelti „toli nuo centro“.