D. Trumpas planuoja neteisėtus migrantus perkelti į Gvantanamo įlanką

D. Trumpas ketina padidinti perkėlimų į Gvantanamą skaičių, įskaitant sąjungininkų piliečius

D. Trumpo administracija ruošiasi ženkliai padidinti neteisėtų migrantų perkėlimą į JAV karinę bazę Gvantanamo įlankoje, rodo žiniasklaidos gauti oficialūs dokumentai. Pagal planą, per artimiausias dienas gali būti pradėta perkelti iki 9 000 migrantų, kuriems šiuo metu atliekami sveikatos ir saugumo patikrinimai.

Šis žingsnis būtų reikšmingas pokytis: nuo vasario Gvantaname trumpai buvo laikoma apie 500 migrantų. Prezidentas D. Trumpas dar sausį paskelbė planą Gvantaname įkurdinti iki 30 000 žmonių [1].

Oficialiai nurodoma, kad perkėlimas yra būtinas siekiant atlaisvinti vietas vidaus sulaikymo centruose, tačiau Gvantanamo, ilgą laiką naudoto terorizmu įtariamųjų laikymui, pasirinkimas taip pat laikomas signaline priemone, skirta atgrasyti būsimus migrantus.

Kritika auga: Gvantanamas kaip atgrasymo priemonė ir diplomatinė problema

Pagal dokumentus, kai kurie migrantai kilę iš sąjungininkų Europos šalių, tokių kaip Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Lenkija, Italija, Nyderlandai ar Belgija, taip pat iš tokių šalių kaip Ukraina, Turkija ir Haiti.

Apie galimus perkėlimus šių šalių vyriausybės nebūtų informuojamos iš anksto, o tai jau sukėlė susirūpinimą Valstybės departamente. Vienas aukšto rango pareigūnas Politico sakė: „Šio plano tikslas šokiruoti ir išgąsdinti. Bet mes kalbame apie sąjungininkus.“

Diplomatai, dirbantys su Europos valstybėmis, ragina Vidaus saugumo departamentą atsisakyti plano. Dalis jų pažymi, kad šios šalys bendradarbiauja deportacijos klausimais ir nėra reikalo migrantų siųsti į Gvantanamą.

Tuo pat metu Vašingtone tebesvarstoma kolektyvinė ieškinio byla, kurioje imigrantų teisių gynėjai teigia, kad migrantai Gvantaname laikomi „baudžiamomis sąlygomis“: jiems trūksta maisto, drabužiai keičiami tik kartą per savaitę, patalpas okupuoja graužikai.

ACLU teisininkai byloje teigia: „Vyriausybė neįvardijo jokio teisėto tikslo laikyti migrantus Gvantaname, o ne įprastose sulaikymo įstaigose JAV teritorijoje.“

Gvantanamas tampa nauju deportacijos simboliu

Šis žingsnis vykdomas tuo metu, kai administracija siekia vykdyti rekordinio masto deportacijas, kaip žadėjo prezidentas D. Trumpas. Vidaus saugumo departamentas siekia pasiekti 3 000 sulaikymų per dieną, o dėl perpildytų centrų prašo papildomo finansavimo iš Kongreso [2].

Dokumentuose pažymima, kad Gvantanamo bazė „dar nėra pasiekusi savo talpos ribos“, nors keliamas klausimas, ar infrastruktūra galėtų priimti tokį kiekį žmonių. Nors Pentagonas kol kas nekomentuoja būsimos paskirties, vienas gynybos pareigūnas pažymėjo, kad „dabartinės misijos bazėje nesikeičia“.

Vis dėlto dokumentuose nurodoma, kad Baltieji rūmai gali nuspręsti naudoti Gvantanamą ir ilgalaikiam sulaikymui. Net jei DHS tikina siekianti, kad laikymas būtų laikinas.

Demokratų senatorius Gary Petersas skaičiuoja, kad vieno žmogaus laikymas Gvantaname gali kainuoti iki 100 000 JAV dolerių per dieną. Tai kelia papildomų klausimų dėl tokios politikos efektyvumo ir tvarumo.

Tuo metu Baltieji rūmai ir Vidaus saugumo departamentas nepateikė oficialaus komentaro, o Gvantanamo tema vis dažniau tampa teisminių procesų ir diplomatinės įtampos objektu. Jei planas bus įgyvendintas, tai žymės vieną drastiškiausių JAV imigracijos politikos posūkių per pastaruosius dešimtmečius.