D. Trumpas sako, kad susitarimas su Kinija dėl retųjų mineralų yra „užbaigtas“

D. Trumpas: „Mūsų susitarimas su Kinija padarytas“, bet sprendimas dar turi gauti oficialų prezidentų patvirtinimą

Po dviejų įtemptų derybų dienų Londone JAV pareigūnai ir prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad JAV ir Kinija pasiekė susitarimą, kuris, pasak jo, „padarytas, tačiau dar turi būti galutinai patvirtintas mano ir prezidento Xi“. Socialiniame tinkle „Truth Social“ jis rašė, kad Kinija sutiko tiekti JAV įmonėms magnetus ir retuosius mineralus, o JAV atsisakys planų atšaukti Kinijos studentų vizas [1].

„Pilnas magnetų ir visų būtinų retųjų žemių metalų tiekimas bus užtikrintas iš karto“, rašė D. Trumpas. „Mes savo ruožtu suteiksime tai, ką pažadėjome, įskaitant galimybę Kinijos studentams mokytis mūsų universitetuose (visada tam pritariu!).“

Derybos buvo surengtos po gegužę pasiekto laikino paliaubų susitarimo, kuris buvo grėsmingai pakibęs ore, nes abi pusės kaltino viena kitą pažadų nevykdymu. JAV įtarė Kiniją sąmoningai lėtinant kritinių žaliavų eksportą, tuo tarpu Kinija kritikavo amerikiečių ribojimus dėl lustų ir dirbtinio intelekto technologijų bei vizų suvaržymus jos piliečiams.

Pasak JAV prekybos sekretoriaus Howardo Lutnicko, abi šalys „pasiekė pagrindinį susitarimą dėl Ženevos susitarimo įgyvendinimo“. Kinijos prekybos viceministras Li Chenggangas nurodė, kad derybos patvirtino „bendrą principinį rėmą“ abiejų šalių vadovų sutartiems veiksmams įgyvendinti.

JAV žada atleisti spaudimą, Kinija atsitraukia nuo eksporto apribojimų

Nors konkrečių susitarimo detalių paskelbta nebuvo, abiejų šalių pareigūnai teigė, kad susitarimas iš esmės grąžina padėtį į tą, kuri buvo iki tarifų eskalacijos balandį. JAV planuoja sušvelninti eksportą ribojančias priemones ir atšaukti kai kurias kontrpriemones, o Kinija palengvins svarbiausių žaliavų, tokių kaip retieji metalai, tiekimą.

Derybos buvo inicijuotos ir dėl vidaus spaudimo: JAV gamintojai skundėsi, kad dėl Kinijos suvaržymų jiems gresia žaliavų trūkumas, kuris paveiktų automobilių, elektronikos bei karinės technikos gamybą.

Tuo pačiu metu JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pranešė, kad planuojama pratęsti kai kurių agresyviausių tarifų įšaldymą, kad būtų laiko tęsti derybas. Jis taip pat teigė, kad kiti tarptautiniai susitarimai užtruks ilgiau nei numatytos 90 dienų ribos, ypač jei kalbama apie derybas „gero tikėjimo pagrindu“, kaip ES atveju [2].

Analitikai: susitarimas ribotas, strateginis poveikis neaiškus

Nepaisant oficialaus tono, analitikai išlieka skeptiški dėl susitarimo reikšmės. „Grįžimas prie Ženevos susitarimo yra mažiausia įmanoma pergalė“, rašė Terry Hainesas, konsultacijų įmonės „Pangaea Policy“ vadovas. „Tai nereiškia, kad tikras JAV ir Kinijos prekybos susitarimas ar geopolitinis atšilimas artėja.“

Buvęs JAV prekybos rūmų vadovas Myronas Brilliantas įvertino derybas kaip „dalykinį vaikščiojimą ratu“: „Vieną dieną eskaluoji, kitą mažini įtampą, bet esmėje nejudi į priekį.“

Ekonomikos ekspertas Philipas Luckas iš „Center for Strategic and International Studies“ pažymėjo, kad kai kurios JAV priimtos sankcijos, pavyzdžiui, etano eksporto ribojimai, atsisuko prieš pačias JAV: „Šie ribojimai kenkia JAV tiekėjams labiau nei Kinijai. Jie žlugdo energijos dominavimo politiką ir siunčia sąjungininkams signalą, kad JAV nepatikima net neutralių žaliavų rinkose.“

Tuo tarpu Ilaria Mazzocco iš to paties centro sakė, kad Vašingtono politika buvo paremta klaidinga prielaida, esą Kinija „greitai palūš dėl spaudimo“. Tačiau, pasak jos, Kinija parodė gebanti iškęsti didelį ekonominį skausmą ir galbūt net didesnį nei JAV.

„Kinija neieško konflikto, bet ir nesileis gąsdinama“, pareiškė Kinijos ambasados Vašingtone atstovas Liu Pengyu.

Nors D. Trumpas ir jo komanda aiškina, kad spaudimas davė rezultatų, kritikai mato ribotą pažangą, o rinka reagavo vangiai. Susitarimas, pasiektas po įtemptų derybų, vis dar laukia prezidentų parašų ir, regis, labiau atspindi norą išvengti krizės nei pasiekti proveržį.