D. Trumpas sukritikavo popiežių Leoną XIV, o šis atsakė, kad „nebijo“ JAV administracijos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai užsipuolė popiežių ir suabejojo jo sprendimais bei laikysena

JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle paskelbė aštrią žinutę, kurioje kritikavo popiežių Leoną XIV. Įraše jis ne tik vertino Bažnyčios vadovo pozicijas, bet ir tiesiogiai siejo jo išrinkimą su savo paties politine įtaka.

Trumpas teigė, kad popiežius yra silpnas nusikalstamumo ir užsienio politikos klausimais. Taip pat jis apkaltino jį pernelyg palankiu požiūriu į kairiąją politiką bei kritikavo už komentarus JAV vidaus ir užsienio politikos klausimais, ypač dėl Irano konflikto.

Šis pasisakymas sulaukė didelio dėmesio, nes tokio lygio kritika Bažnyčios vadovui iš JAV prezidento yra itin reta ir laikoma neįprasta diplomatiniu požiūriu.

Trumpas pareiškė, kad be jo popiežius nebūtų išrinktas, ir išsakė ilgą kritiką

Savo įraše Donaldas Trumpas pateikė itin griežtą ir detalų vertinimą. Jis rašė:

„Popiežius Leonas yra SILPNAS nusikalstamumo klausimu ir baisus užsienio politikai. Jis kalba apie „baimę“ Trumpo administracijos, bet nepamini BAIMĖS, kurią Katalikų Bažnyčia ir visos kitos krikščioniškos organizacijos patyrė per COVID, kai jie areštavo kunigus, dvasininkus ir visus kitus už tai, kad laikė pamaldas, net ir lauke, laikydamiesi dešimties ar net dvidešimties pėdų atstumo. Man daug labiau patinka jo brolis Louis nei jis, nes Louis yra visiškai MAGA. Jis supranta, o Leonas – ne! Aš nenoriu popiežiaus, kuris mano, kad Iranui yra gerai turėti branduolinį ginklą. Nenoriu popiežiaus, kuris mano, kad yra blogai, jog Amerika atakavo Venesuelą – šalį, kuri siuntė milžiniškus kiekius narkotikų į Jungtines Valstijas ir, dar blogiau, ištuštino savo kalėjimus, įskaitant žudikus, narkotikų prekeivius ir žudikus, į mūsų šalį. Ir aš nenoriu popiežiaus, kuris kritikuoja Jungtinių Valstijų prezidentą, nes aš darau būtent tai, dėl ko buvau išrinktas, DIDŽIULĖ PERSVARA, darau rekordinį nusikalstamumo mažėjimą ir kuriu didžiausią akcijų rinką istorijoje. Leonas turėtų būti dėkingas, nes, kaip visi žino, jis buvo šokiruojantis pasirinkimas. Jo nebuvo jokiame sąraše būti popiežiumi, ir jis buvo ten pastatytas tik todėl, kad buvo amerikietis, ir jie manė, kad tai būtų geriausias būdas susitarti su prezidentu Donaldu J. Trumpu. Jei aš nebūčiau Baltuosiuose rūmuose, Leonas nebūtų Vatikane. Deja, Leono silpnumas nusikalstamumo klausimu, silpnumas branduolinių ginklų klausimu man nepatinka, taip pat ir tai, kad jis susitinka su Obamos šalininkais, tokiais kaip Davidas Axelrodas, pralaimėtoju iš kairės, kuris yra vienas iš tų, kurie norėjo, kad bažnyčios lankytojai ir dvasininkai būtų areštuoti. Leonas turėtų susiimti kaip popiežius, naudoti sveiką protą, nustoti pataikauti radikaliai kairei ir susitelkti į tai, kad būtų puikus popiežius, o ne politikas. Tai jam labai kenkia, ir dar svarbiau – tai kenkia Katalikų Bažnyčiai!“ – rašė Donaldas Trumpas.

Be to, vėliau atsakydamas į žurnalistų klausimus Trumpas sakė, kad „nėra didelis popiežiaus gerbėjas“, taip dar labiau sustiprindamas savo kritiką. [1]

Popiežius atsakė, kad „nebijo“ D. Trumpo ir toliau kalbės apie taiką

Į šiuos pareiškimus popiežius Leonas XIV reagavo santūriai. Kalbėdamas žurnalistams skrydžio į Alžyrą metu, jis pabrėžė, kad nesiekia ginčo su JAV prezidentu, tačiau savo pozicijos nekeis.

„Aš nebijau Trumpo administracijos ar garsiai skelbti Evangelijos žinios, kurią, tikiu, esu čia tam, kad skelbčiau, ir kurią Bažnyčia yra čia tam, kad skelbtų“, – sakė popiežius Leonas XIV.

Jis taip pat pridūrė: „Nenoriu leistis į diskusiją su [Trumpu].“

Popiežius akcentavo, kad jo vaidmuo nėra politinis. Pasak jo, svarbiausia – kalbėti apie taiką ir žmonių kančias pasaulyje. Jis priminė, kad šiuo metu per daug nekaltų žmonių žūsta konfliktuose ir būtina ieškoti kitų sprendimų.

Šie komentarai pasirodė Irano konflikto kontekste. Popiežius anksčiau kritikavo griežtą JAV retoriką ir ragino ieškoti būdų deeskaluoti situaciją. Tuo metu dalis ekspertų pažymi, kad tokie vieši apsikeitimai pareiškimais tarp politinių ir religinių lyderių rodo didėjančią įtampą tarp politikos ir moralinio autoriteto pasaulinėje arenoje.