D. Trumpas sutinka pratęsti ES prekybos derybas po grasinimo 50 proc. tarifu

JAV ir ES pratęsia tarifų derybų terminą iki liepos 9 d.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutiko pratęsti tarifų derybų su Europos Sąjunga (ES) terminą iki liepos 9 d., pranešta po sekmadienį įvykusio pokalbio su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen, kurią pavadino „gera“.

Pernai D. Trumpas paskelbė 20 % muitus daugumai ES prekių, tačiau vėliau, iki liepos 8 d., sumažino juos iki 10 %, kad būtų sudarytos sąlygos deryboms. Penktadienį jis išreiškė nepasitenkinimą derybų tempu ir grasino taikyti 50 % muitus [1].

Po pokalbio su U. von der Leyen, D. Trumpas žurnalistams sakė, kad ji žadėjo „greitai susitikti ir pamatyti, ar galime ką nors sutarti“, o vėliau „Truth Social“ paskelbė, kad pratęsti terminą yra jo „privilegija“.

ES siekia greito ir teisingo susitarimo

U. Von der Leyen anksčiau teigė esanti pasirengusi „greitai“ sudaryti prekybos sandorį su JAV, tačiau pabrėžė, kad blokui iki liepos 9 d. reikia laiko susitarti dėl „gero susitarimo“. Penktadienį, prieš derybas su ES, D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose žurnalistams pareiškė ketinantis nuo birželio 1 d. visoms iš ES į JAV siunčiamoms prekėms taikyti 50 % muitus, motyvuodamas derybų lėtumu.

Tą pačią dieną ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius patvirtino bloko įsipareigojimą siekti teisingo susitarimo, po pokalbio su JAV prekybos atstovu Jamiesonu Greeriu ir prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicku teigdamas: „ES visiškai įsitraukusi, įsipareigojusi užtikrinti abiem pusėms naudingą sandorį.“ Jis pridūrė, kad ES-JAV prekyba „turi būti grindžiama abipuse pagarba, o ne grasinimais“.

Įtampa ir ekonominės pasekmės

D. Trumpas ilgą laiką kritikavo tai, ką laiko nesąžiningais prekybos santykiais su ES, nepaisant to, kad blokas yra vienas didžiausių Vašingtono prekybos partnerių. Pagal JAV vyriausybės duomenis, praėjusiais metais ES eksportavo į JAV prekių už daugiau nei 600 mlrd. dolerių, o importavo už 370 mlrd. dolerių [2].

Prezidentas ypač pabrėžė problemas dėl automobilių ir žemės ūkio prekių prekybos, nors šiemet kai kurie muitai buvo laikinai sustabdyti deryboms, o 25 % muitas ES plienui ir aliuminiui išlieka. Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis sekmadienį, kalbėdamas su JAV kolega Scottu Bessentu, perspėjo, kad „JAV muitai kelia pavojų tiek JAV, tiek Vokietijos ir Europos ekonomikai“.

ES taip pat grasino ir atidėjo savo atsakomąsias priemones, įskaitant 25 % muitą 18 mlrd. eurų vertės JAV prekėms bei konsultacijas dėl papildomų priemonių 95 mlrd. eurų vertės JAV importui. Europos lyderiai, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, ragina diplomatinius sprendimus, pabrėždami, kad muitai pakenktų abiem ekonomikai.