D. Trumpo administracija Niujorką padavė į teismą dėl „prieglaudos miesto“ politikos

JAV Teisingumo departamentas padavė Niujorką į teismą: kaltinama federalinių įstatymų ignoravimu

Ketvirtadienį JAV Teisingumo departamentas pateikė ieškinį prieš Niujorko miestą, kaltindamas jį tuo, kad šis pažeidžia Konstitucijos viršenybės principą (angl. Supremacy Clause) ir trukdo federalinei imigracijos politikai. Tai — dar vienas teisinis žingsnis, kuriuo Donaldo Trumpo administracija siekia nusitaikyti į „prieglobsčio miestus“ (sanctuary cities), atsisakančius bendradarbiauti su Imigracijos ir muitinės tarnyba (ICE) [1].

Ieškinyje minima, kad Niujorkas sistemingai atsisako laikyti įtariamuosius pagal civilinius imigracijos sulaikymo prašymus, neleidžia ICE pareigūnams veikti miesto kalėjimuose ir riboja duomenų mainus tarp miesto agentūrų bei federalinių institucijų.

JAV generalinė prokurorė Pamela Bondi pareiškė:

„Jei Niujorkas neketina ginti savo gyventojų saugumo, tai padarysime mes. Tūkstančiai nusikaltėlių buvo paleisti atgal į gatves dėl miesto politikos.“

Ieškinyje įvardyti meras Ericas Adamsas, policijos komisarė Jessica Tisch ir kiti miesto pareigūnai. Dokumente teigiama, kad šios politikos tiesiogiai prisidėjo prie smurtinių nusikaltimų: tarp jų ir neseno atvejo, kai pareigūnas iš JAV Muitinės ir pasienio apsaugos tarnybos buvo pašautas Manhatane, būdamas ne tarnyboje.

Niujorkas gina savo politiką, bet neatmeta pataisų galimybės

Mero atstovė Kayla Mamelak Altus komentavo, kad meras E. Adamsas palaiko miesto politikos esmę, tačiau jau anksčiau paragino Miesto tarybą ją peržiūrėti, kad būtų galima efektyviau bendradarbiauti su federalinėmis tarnybomis kovojant su smurtiniais nusikaltėliais. Anot jos, taryba kol kas atsisako tai daryti.

Tuo metu Niu Jorko Piliečių laisvių sąjungos (NYCLU) direktorė Donna Lieberman išreiškė griežtą poziciją:

„Miestas neprivalo naudoti savo resursų dalyvaujant federaliniuose deportacijų veiksmuose. Niujorko prieglobsčio politika padėjo užtikrinti saugumą, stiprino ekonomiką ir padidino gyventojų prieigą prie paslaugų.“

Ieškinyje minima, kad Niujorko kaip „prieglobsčio miesto“ istorija siekia dar 1989 m., o 2014 m. priimtos įstatymų pataisos dar labiau apribojo bendradarbiavimą su ICE. Tais pačiais metais tuometinis meras Billas de Blasio pasirašė teisės aktus, kurie leido mieste sulaikyti ir perduoti federalinėms tarnyboms tik už sunkius ir smurtinius nusikaltimus teistus asmenis, tokie kaip žmogžudystės ar išžaginimai. Net ir šiais atvejais ICE turi pateikti federacinio teisėjo pasirašytą orderį [2].

Nacionalinė tendencija: panašūs ieškiniai iškeliami ir kituose miestuose bei valstijose

Šis ieškinys — ne vienintelis. Pastaraisiais mėnesiais panašūs procesai pradėti prieš Koloradą, Los Andželą bei Niujorko valstiją, kur federalinės institucijos kaltina vietos valdžias trukdymu vykdyti JAV imigracijos politiką.

Nors D. Trumpo administracijos pozicija susilaukia palaikymo iš konservatyvių rinkėjų, daugelis miestų laikosi nuostatos, kad bendradarbiavimas su ICE kelia grėsmę bendruomenių pasitikėjimui, ypač tarp nelegaliai gyvenančių imigrantų, kurie dažnai nesikreipia į policiją net ir nusikaltimų atveju, baimindamiesi deportacijos.

Šiuo metu federalinis teismas Brukline nagrinės šią 37 puslapių bylą, kuri gali turėti precedento reikšmę visai šaliai, sprendžiant, kiek miestai gali atsisakyti padėti federalinei valdžiai vykdant prieštaringai vertinamus imigracijos įstatymus.