D. Trumpo komanda turi tris planus, kaip Ukrainoje atkurti taiką

Priešrinkiminiai D. Trumpo pažadai baigti karą per 2 dienas taps realybe?

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) komanda pateikė ne vieną taikaus Rusijos ir Ukrainos susitarimo variantą, praneša „Reuters“, cituodama respublikono patarėjų pareiškimus. Iš viso kalbama apie tris potencialiai galimus pasiūlymus, bet visi jie numato didelės Ukrainos teritorijos dalies perdavimą Rusijai, sakoma leidinyje. [1]

Agentūra pastebėjo keletą bendrų elementų trijų pagrindinių D. Trampo patarėjų pasiūlymuose, įskaitant į pensiją išėjusio generolo Keito Kelogo (Keith Kellogg) variantą, kurį būsimasis JAV vadovas nominavo į specialiojo pasiuntinio Ukrainai ir Rusijai postą. Pirmiausiai visi patarėjai siūlo atsisakyti Ukrainos narystės NATO idėjos. [2]

Analitikai ir buvę nacionalinio saugumo pareigūnai rimtai abejoja, ar D. Trampas sugebės įvykdyti savo pažadą užbaigti konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos „per 24 valandas“, kaip jis žadėjo. Vis dėlto jo patarėjų pareiškimai leidžia aiškiau suvokti galimus taikos plano kontūrus.

Trys D. Trumpo komandos siūlomi taikos variantai Ukrainai

Neįvardytas buvęs nacionalinio saugumo pareigūnas, dirbęs valdant D. Trampui, patikino, kad išrinktojo prezidento komanda vienu metu turi tris galimus atsiskaitymo planus. Vieną iš planų parengė D. Trampo patarėjai K. Kelogas ir Fredas Flaicas (Fred Flaitz), kitus planus pristatė būsimasis viceprezidentas Džeimsas Deividas Vensas (James David Vance) ir laikinai einantis nacionalinės žvalgybos direktoriaus pareigas Ričardas Grynelas (Richard Grenell).

K. Kelogo ir F.Flaico planas numato įšaldyti konfliktą dabartinio fronto ribose, taip pat stabdyti Ukrainos stojimą į NATO. Jei Kijevas nesutiks derėtis, jam gali būti nutraukta JAV karinė pagalba, tačiau jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakys derėtis, Vašingtono pagalba Ukrainai bus padidinta.

Pagal šį planą Ukrainai taip pat būtų pasiūlytos Jungtinių Valstijų saugumo garantijos, kurios galėtų apimti ginklų tiekimo didinimą po sutarties pasrašymo.

Būsimasis viceprezidentas Dž. D. Vensas, kuris kaip senatorius priešinosi pagalbai Ukrainai, rugsėjį duodamas interviu teigė, kad taikos susitarimas greičiausiai apimtų demilitarizuotos zonos sukūrimą pagal realią fronto liniją. Ši zona turėtų būti gerokai sustiprinta, kad būtų išvengta naujų Rusijos atakų. Jo pasiūlyme taip pat nenumatyta Ukrainos narystė NATO.

R. Grynelas, kuris ankstesnio D. Trumpo prezidentavimo metu ėjo JAV ambasadoriaus Berlyne pareigas, liepą pasisakė už „autonominių zonų“ sukūrimą Rytų Ukrainoje, tačiau detalių nepateikė. Jis taip pat išreiškė nuomonę, kad Ukrainos įstojimas į NATO neatitinka Jungtinių Valstijų interesų.

R. Grynelas dar laukia savo vietos naujojoje JAV administracijoje, tačiau D. Trampas jau klauso jo nuomonės Europos klausimais, agentūrai „Reuters“ teigė neįvardytas būsimo JAV vadovo patarėjas. Jis patikslino, kad R. Grynelas buvo vienas iš nedaugelio, dalyvavusių D. Trampo rugsėjį Niujorke vykusiame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Galimi ir tikėtini šalių prieštaravimai

Ekspertai mano, kad kai kurie pasiūlymų dėl konflikto sprendimo elementai gali susidurti su V. Zelenskio, kurio „pergalės planas“ apima Kijevo kvietimą prisijungti prie NATO, pasipriešinimu. Be to, tokiems planams gali nepritarti Ukrainos sąjungininkai Europoje ir kai kurie JAV įstatymų leidėjai.

Visų pirma, gali kilti abejonių dėl K. Kelogo plano, numatančio didesnę pagalbą Ukrainai, jeigu Rusija atsisakytų derėtis: kai kurie artimiausi D. Trampo sąjungininkai Kongrese priešinasi papildomos karinės pagalbos teikimui Kijevui.

„Nemanau, kad kas nors turi kokį nors realų planą, kaip tai nutraukti“, – sakė buvęs JAV žvalgybos pareigūnas Judžinas Rumeris (Eugene Rumer).

V. Zelenskis lapkritį paskelbė esąs pasirengęs nutraukti karo veiksmus mainais į Kijevo narystę NATO, net jei Rusija nedarytų teritorinių nuolaidų. Pasak jo, jei Ukrainos kontroliuojama teritorija bus paimta „po NATO skėčiu“, ateityje bus galima susitarti dėl „likusios šalies grąžinimo“ diplomatinėmis priemonėmis. [3]

Birželį V. Putinas pažadėjo sustabdyti karo veiksmus Ukrainoje „tą minutę, kai Kijevas paskelbia apie Ukrainos karių išvedimą iš Donecko ir Luhansko liaudies respublikų, Chersono ir Zaporožės regionų, taip pat apie atsisakymą prisijungti prie NATO. V. Zelenskis tokį Maskvos pasiūlymą pavadino „ultimatumu“. [4]