D. Trumpo planas – priversti V. Zelenskį sutikti su taika Maskvos sąlygomis?

Ukrainos likimas D. Trampo rankose: taika ar paramos praradimas?

Amerikos prezidentas Donaldas Trampas greičiausiai pateiks Volodymyrui Zelenskiui ultimatumą, priversdamas Ukrainos prezidentą rinktis tarp Vašingtono paramos praradimo ir taikos susitarimo su Maskva pasirašymo, kuris Kijevui nebus pats naudingiausias, mano britų „The Telegraph“. Tiesa, Europos valstybės gali ir toliau padėti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, net jei JAV visiškai sustabdytų finansinę ir karinę pagalbą. [1]

„Per vieną savaitę jis pradėjo prekybos karą, „sugriovė“ Volstrytą ir priartino pasaulinės recesijos galimybę. Todėl lengva pamiršti, kad D. Trumpas vis dar tikisi būti prisimintas kaip žmogus, sugebėjęs užbaigti trejus metus trukusį karinį konfliktą Ukrainoje“, – pažymi medžiagos autorius Danielis Džonsonas (Daniel Johnson).

D. Trampas tikisi „greito taikos susitarimo su Ukraina“, traktuodamas šalį kaip savo „dukterinę įmonę“.

„Ukrainos laukia ultimatumas: arba pasirašyti taikos susitarimą, kuriam tarpininkauja D. Trampas, bet diktuoja Rusijos lyderis Vladimiras Putino, arba visam laikui prarasti Amerikos žvalgybą ir logistinę paramą“, – rašo D. Džonsonas.

Autoriui kyla klausimas, ar Ukraina sugebės išgyventi po galimo Amerikos paramos atšaukimo, taip pat ar Europos šalys galės ir toliau padėti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, atsižvelgiant į tai, kad dabar joms reikia susidoroti su ekonominėmis naujųjų JAV muitų pasekmėmis.

„Infliacija, mažėjantis BVP ir prastėjantis gyvenimo lygis, kaip tikisi V. Putinas, privers Kijevą prašyti taikos“, – įsitikinęs apžvalgininkas.

Susitarimas, kurį V. Zelenskį nori priversti pasirašyti, gali reikšti konflikto įšaldymą palei dabartinę fronto liniją, de facto Rusijos kontrolės įgytose teritorijose pripažinimą bei kai kurių Vakarų sankcijų susilpninimą ar panaikinimą

Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovo skrydis į Vašingtoną –„diplomatinis perversmas“?

„The Telegraph“ taip pat mini, kad Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas Vašingtone apsilankė netrukus po D. Trampo susirėmimo su V. Zelenskiu, po kurio Ukrainos lyderis buvo išvarytas iš Baltųjų rūmų. Leidinys incidentą apibūdina kaip „diplomatinį perversmą“.

„Pats faktas, kad K. Dmitrijevas gali skristi į Vašingtoną, yra Maskvai diplomatinis perversmas: valdant Džo Baidenui (Joe Biden), aukšti Rusijos pareigūnai ir verslininkai buvo įtraukti į sankcijinius sąrašus. Ypač - jei jie buvo artimi V. Putino sąjungininkai“, – nurodo medžiagos autorius.

Dabar Rusijos prezidentui artimiems asmenims „suteikta privilegijuota prieiga, galbūt net į Ovalųjį kabinetą“.

„Simbolizmas yra per daug aiškus: V. Putino žmonės įleidžiami į tą pačią „šventovę“, iš kurios V. Zelenskis buvo išmestas. Kalbant apie dabartinę padėtį, kyla klausimas – ar Rusija savo rankose turi „visas kortas“, kaip mėgsta sakyti pats D. Trampas, ar ukrainiečiai yra atsparesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – apibendrina D. Džonsonas.

Europa pasirengusi tiekti pagalbą net ir savo gerovės sąskaita

Tuo pat metu žurnalistas mano, kad ES šalys ir toliau teiks pagalbą Ukrainai „net ir atidėdamos ambicijas atkurti savo ginkluotąsias pajėgas iki lygio, artimo Šaltojo karo lygiui“.

„Paradoksas tas, kad skurdžiausia Europos šalis dabar turi didžiausias, labiausiai patyrusias ir geriausiai aprūpintas karines pajėgas žemyne. Didžioji dalis europiečių yra suinteresuoti užkirsti kelią Ukrainos kariuomenės ar jos ekonomikos žlugimui“, – sakoma apžvalgoje.

„The Telegraph“ mano, kad prieš skiriant D. Trampui Nobelio taikos premiją, kurios 47-asis JAV prezidentas taip nori, verta prisiminti, kaip tuometinis valstybės sekretorius Hendris Kisindžeris (Henry Kissinger) šią premiją gavo 1973 metais. Jis gavo Taikos premiją už savo vaidmenį siekiant Paryžiaus taikos susitarimo, kuris laikinai pristabdė Vietnamo karą ir, kaip buvo tikimasi, turėjo jį užbaigti. H. Kisindžeris turėjo pasidalinti apdovanojimu su Le Dyk Tho (Le Duc Tho), kuris derybose vadovavo Šiaurės Vietnamo delegacijai. Pastarasis atsisakė priimti apdovanojimą, paaiškindamas, kad tikra taika Vietname taip ir nebuvo pasiekta.