D. Trumpo sandoris: Grenlandija liks Danijos, bet JAV diktuos saugumo taisykles Arktyje?

Trumpas atsitraukia nuo grasinimų – Grenlandija liks Danijos, bet JAV gautų strategines teises

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Pasaulio ekonomikos forume Davose paskelbė apie pasiektas būsimo susitarimo dėl Grenlandijos „gaires“, po kelių įtemptų savaičių, kai kilo grėsmė įvesti muitus aštuonioms Europos sąjungininkėms.

„Mes turime susitarimo koncepciją. Manau, tai bus labai geras susitarimas Jungtinėms Valstijoms, taip pat ir mūsų sąjungininkams, ir mes kartu dirbsime prie saugumo Arktyje bei Grenlandijoje“, – sakė D. Trumpas.

Pateikiamos preliminarios susitarimo gairės remiasi anonimiškais Europos ir JAV pareigūnų komentarais, publikuotais leidiniuose „The Wall Street Journal“, „The Telegraph“, „Axios“ ir kituose šaltiniuose. [1] Šios detalės kol kas nėra oficialiai patvirtintos nei JAV administracijos, nei Danijos vyriausybės, nei NATO. Danija ir Grenlandija nuosekliai pabrėžia, kad jokio suvereniteto perdavimo nebus, o derybos tebevyksta. Pasak informuotų šaltinių, derybos apima kelias pagrindines sritis:

• Danijos suverenitetas: Grenlandija lieka Danijos teritorija, o susitarime aiškiai pabrėžiama, kad nebus jokio teritorinio suvereniteto perdavimo JAV.
• JAV kariniai pajėgumai: Susitarimas suteikia JAV galimybę didinti karinių pajėgų buvimą Grenlandijoje, įskaitant Pituffik bazę, ir užtikrinti ilgalaikę karinę įtaką regione.
• Arkties saugumas: NATO sąjungininkai įsipareigoja bendradarbiauti, kad Rusija ir Kinija neturėtų galimybės įgyti ekonominės ar karinės įtakos Grenlandijoje.
• Mineraliniai ištekliai: JAV turės teisę vetuoti sprendimus dėl investicijų į retuosius žemės mineralus, taip užtikrindamos strateginių išteklių apsaugą nuo galimų priešininkų.
• Karinių bazų modelis: JAV gali užtikrinti suverenitetą tik nedidelėse teritorijose, kuriose yra karinės bazės, panašiai kaip Britanijos bazės Kipre.

Susitarimo gairės sumažino įtampą Europoje

Derybos dėl Grenlandijos, kurios vyko tarp NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte, Danijos premjerės Mette Frederiksen ir JAV administracijos atstovų, baigėsi pasiektomis susitarimo gairėmis, kurios, pasak pareigūnų, sumažino įtampą tarp JAV ir Europos sąjungininkų. Kaip teigia Wall Street Journal, europiečiai siekė, kad Trumpo griežta retorika, kuri buvo iškelta prieš derybas, nesukeltų konfliktų ir kad Danijos suverenitetas būtų aiškiai gerbiamas. [2]

„Dar daug reikės nuveikti. Susitarimas dar nėra galutinis, bet tai geras žingsnis į priekį“, – sakė Markas Rutte, pabrėždamas, kad detales ir toliau reikės aptarti su Danija ir Grenlandija. Tai buvo itin svarbus momentas, nes visos šios šalys turės rasti balansą tarp JAV strateginių interesų ir Europos saugumo bei suvereniteto klausimų.

Europos sąjungininkai, reaguodami į JAV prezidento Donaldo Trumpo griežtą poziciją, stengėsi užtikrinti, kad galimas susitarimas neišprovokuotų daugiau įtampos ir būtų priimtinas visoms šalims. Danijos premjerė Mette Frederiksen pabrėžė, kad „mes galime derėtis dėl visko – politikos, saugumo, investicijų, ekonomikos, bet negalime derėtis dėl mūsų suvereniteto“, tai buvo aiškus signalas, kad Danija neketina pasiduoti bet kokiam išorės spaudimui ir leis griežtai ginti savo teisę į Grenlandiją.

JAV ir Europos šalys ilgą laiką bandė pasiekti kompromisą, kad užkirstų kelią eskaluojančiam konfliktui. Rutte pabrėžė, kad susitarimas yra tik pirmas žingsnis ir dar reikės ilgų derybų, kad būtų įgyvendintas pilnas susitarimas, apimantis tiek karinį, tiek ekonominį bendradarbiavimą. Tai, kas buvo pasiekta šiuo etapu, daugiausia susiję su JAV galimybe stiprinti karinį buvimą Grenlandijoje, tačiau tai nepažeidžia Danijos teisės ir suvereniteto saloje.

Trumpas sušvelnino griežtą poziciją dėl Grenlandijos: „Susitarimas bus puikus“

Ilgą laiką Donaldas Trumpas laikėsi griežtos pozicijos dėl Grenlandijos, viešai teigdamas, kad JAV turėtų gauti salą, kad užtikrintų savo saugumą ir regioninę įtaką. Tačiau per pasaulio ekonomikos forumą Davose, D. Trumpas pakeitė savo poziciją, teigdamas: „Man nereikia naudoti karinės jėgos. Susitarimas bus puikus tiek JAV, tiek kitoms NATO šalims.“

Šis posūkis nustebino tiek JAV, tiek Europos lyderius, nes D. Trumpas anksčiau grasino ir karine jėga ir muitais, kad pasiektų savo tikslus. Jo pozicijos pasikeitimas, kaip teigė pareigūnai, padėjo sumažinti įtampą ir leidžia pereiti prie konkrečių derybų dėl Grenlandijos ateities. [3]

Trumpas taip pat dar kartą pabrėžė, kad Grenlandija yra svarbi JAV saugumui, ypač atsižvelgiant į Rusijos ir Kinijos veiklą regione. Be karinės svarbos, sala turi didelius retųjų žemių mineralų išteklius, kurie yra itin svarbūs technologijoms, įskaitant elektronikos ir elektrinių transporto priemonių pramonę. „JAV kontroliuoja šią teritoriją, mes turime viską, ko mums reikia – tiek saugumui, tiek ištekliams“, – sakė Trumpas.

Tačiau po šio pasikeitimo jis patikino, kad JAV nesieks atimti Danijos kontroliuojamos teritorijos, ir pristatė savo ketinimą pasiekti „puikų“ susitarimą tiek su Danija, tiek su kitomis NATO šalimis. Europos reakcija į šį pasikeitimą buvo palanki. Dėl šių pokyčių padidėjo tikimybė, kad galutiniai susitarimai bus pasiekti, tačiau proceso detalės vis dar lieka neaiškios ir bus toliau derinamos.