D. Trumpo taika Ukrainoje: siekiama užbaigti karą per 100 dienų

Taika – per 100 dienų: tai įmanoma?

JAV prezidentas Donaldas Trampas nurodė savo specialiajam pasiuntiniui Ukrainai Keitui Kelogui (Keith Kellogg) per 100 dienų užbaigti Ukrainos konfliktą. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). [1]

Medžiagos autoriai pažymėjo, kad sandorio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sudarymas pasirodė esąs daug sunkesnė užduotis, nei D. Trampas įsivaizdavo per savo rinkimų kampaniją. Kalbama apie tai, kad politikas žadėjo užbaigti konfliktą dar prieš pradėdamas eiti pareigas.

Pasak leidinio šaltinių, Amerikos prezidentas ketina pats kontroliuoti derybų dėl Ukrainos eigą. Tuo metu buvę K. Kelogo kolegos teigė, kad specialusis pasiuntinys negali būti vadinamas nepriklausomu, nes jis yra visiškai priklausomas nuo D. Trampo nuomonės. Dėl šios priežasties K. Kelogui esą nebus leista dalyvauti jokiose realiose derybose tarp JAV ir Rusijos, įsitikinę šaltiniai.

Sausio pradžioje K. Kelogas pats pareiškė, kad D. Trampui pavyks per 100 dienų išspręsti konfliktą Ukrainoje, nors „jis žino, kad bus sunku“. Naujasis JAV valstybės sekretorius Markas Rubijo (Marco Rubio) norą nutraukti karo veiksmus pavadino prioritetu ir oficialia JAV politika valdant D. Trampui. Jis pabrėžė, kad Vašingtonas ketina siekti tvarios konflikto pabaigos.

„Tai reiškia, kad mes ne tik norime, jog konfliktas baigtųsi ir neatsinaujintų po dvejų, trejų ar ketverių metų. Mes norime užtikrinti stabilumą“, – patikslino M. Rubijo.

Nesuveikė diplomatija, padės karinė patirtis?

K. Kelogo užduotis yra patarti Amerikos lyderiui derybose, tačiau neaišku, ar D. Trampui reikia kokių nors patarimų. Be to, K. Kelogas neturi diplomatinės patirties.

Kaip ir kai kurie kiti D. Trumpo specialieji pasiuntiniai, K. Kelogas, atrodo, buvo paskirtas nepaisant reikiamos kompetencijos trūkumo, pažymi WSJ. Tačiau prezidentas galėtų pasinaudoti jo karine patirtimi, nes D. Trampas analizuoja pagalbos Ukrainai suteikimo ar atšaukimo pasekmes.

„D. Trampui patinka jo kompanija ir jis mano, kad šis vaikinas yra ištikimas, tačiau K. Kelogasniekada neturėjo jokios reikšmingos politinės įtakos. Jis tikrai nesugalvos nieko, kas skirtųsi nuo to, ką galvoja D. Trampas“, – WSJ teigė buvęs JAV Nacionalinio saugumo tarybos darbuotojas, dirbęs su K. Kelogu Baltuosiuose rūmuose.

Kaip nuolatinis Ovaliojo kabineto narys per pirmąją D. Trampo kadenciją, K. Kelogas retai dalyvavo diskusijose, nurodė šaltiniai. Buvęs D. Trampo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džonas Boltonas (John Bolton) teigia, kad prezidentas savo simpatijas K. Kelogui paaiškino tuo, kad jis „niekada neišreiškia savo nuomonės, kol jo nepaklausia“.

Pasak Dž. Boltono, K. Kelogas „tiesiog darys tai, ką jam liepia Trumpas“ ir negalės daryti įtakos prezidentui V. Putinui galimose derybose dėl Ukrainos.

Buvę K. Kelogo kolegos teigia, kad jis buvo paskirtas specialiuoju atstovu Ukrainai dėl savo taikos iniciatyvos. Jo plane buvusio JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) administracija buvo smarkiai kritikuojama dėl lėto karinės pagalbos Kijevui skyrimo. O Rusiją buvo galvojama įtikinti pasirašyti taikos susitarimą mainais į pažadą nepriimti Ukrainos į NATO ir sušvelninti sankcijas. Plane taip pat buvo numatyta nutraukti karinę pagalbą Kijevui, jei šis nesutiks su taikos derybomis. [2]

Kiek anksčiau D. Trampas tikino, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pasirengęs išspręsti konfliktą su Rusija. Pasak politiko, apie galimą konflikto pabaigos laiką bus galima diskutuoti tik po pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris gali įvykti „labai greitai“. [3]

Taip pat JAV prezidentas per pokalbį su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose teigė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas neva griauna savo šalį, atsisakydamas susitarimo dėl Ukrainos. Pasak jo, Rusija turės didelių problemų, jei Maskva atsisakys susitarti dėl konflikto Ukrainoje sprendimo.

Pagalbos Kijevui klausimas dar svarstomas

Nepaisant ankstesnės retorikos ir kritikos, po inauguracijos D. Trampas patikino, kad šiuo metu svarstomas klausimas dėl tolesnio ginklų tiekimo Kijevui, informuoja „Reuters“. [4]

Žurnalisto paklaustas, ar naujoji administracija yra pasirengusi toliau tiekti ginklus Ukrainos kariuomenę, jis atsakė: „Mes analizuojame šį klausimą“.

JAV prezidentas pridūrė, kad Europos Sąjunga turėtų padaryti daugiau, kad paremtų Ukrainą. Pasak D. Trampo, jis jau bendravo ir su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.

D. Trumpas taip pat nurodė, kad per sausio 17 dieną vykusį pokalbį telefonu su Kinijos prezidentu Si Dzinpingu (Xi Jinping) jis paprašė pagalbos siekiant sustabdyti karo veiksmus Ukrainoje.

„Jis nelabai ką nuveikė šia linkme, nors, kaip ir mes, turi daug galios“, – atviravo prezidentas.

Sausio 20 d., dieną prieš inauguraciją, Rusijos prezidentas pasveikino D. Trampą pradėjus eiti JAV prezidento pareigas. Pasak V. Putino, Maskva yra pasirengusi užmegzti kontaktą su naująja JAV administracija. Jis pažymėjo, kad tikslas turėtų būti „ne trumpos paliaubos, ne kažkoks atokvėpis pergrupuojant pajėgas ir perginkluojant, kad būtų tęsiamas konfliktas, o ilgalaikė taika, pagrįsta pagarba visų žmonių, visų šiame regione gyvenančių tautų, teisėtiems interesams“. [5]

Savo ruožtu Amerikos lyderis D. Trumpas po inauguracijos neslėpė, kad planuoja susitikti su savo kolega iš Rusijos, tačiau tiksliai nežino, kada tai įvyks. JAV prezidentas pažadėjo kuo greičiau surengti derybas su V. Putinu.