D. Trumpui keliaujant Artimuosiuose Rytuose, JAV technologijų įmonės sudarė milijardinius sandorius dėl DI

Vizitų Persijos įlankos valstybėse metu D. Trumpas giria JAV technologijas, kurios užtikrins regiono ateitį

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmosios savo antrosios kadencijos užsienio kelionės metu į Artimuosius Rytus atvyko ne tuščiomis rankomis: jį lydėjo beveik trys dešimtys didžiausių Amerikos įmonių vadovų. Saudo Arabijoje pasirašyti 600 mlrd. JAV dolerių vertės sandoriai, kurių pagrindas yra pažangiausios JAV dirbtinio intelekto (DI) technologijos, laikomos esminiu įrankiu regiono ekonominei transformacijai po naftos eros [1].

Tai ženklina ne tik naują JAV ekonominio bendradarbiavimo etapą, bet ir aiškų politikos posūkį nuo ankstesnio prezidento Joe Bideno atšalimo laikotarpio. Į pirmąją kelionės stotelę, Saudo Arabiją, D. Trumpą atlydėjo tokie technologijų sektoriaus lyderiai kaip „Tesla“ ir „X“ vadovas Elonas Muskas, „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas, „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas bei „IBM“ vadovas Arvindas Krishna.

Jie atvyko su tuo, ko šiandien pasauliui reikia labiausiai, pažangiausiais DI lustais, skirtais naudoti didžiausiuose Artimųjų Rytų technologijų projektuose. Būtent šios technologijos tampa esminiu D. Trumpo svertu, siekiant sustiprinti JAV kaip strateginio partnerio pozicijas.

Vienas reikšmingiausių susitarimų tai „Nvidia“ partnerystė su naujai įsteigtu Saudo Arabijos AI startuoliu „Humain“, priklausančiu šios šalies viešajam investicijų fondui. Pagal susitarimą, „Nvidia“ per artimiausius penkerius metus į šalį tieks šimtus tūkstančių pažangiausių grafinio apdorojimo vienetų (GPU), pradėdama nuo 18 000 GB300 „Grace Blackwell“ lustų.

Šie DI centrai bus skirti mokyti ir diegti nacionalinius DI modelius. Be to, „AMD“ vadovė Lisa Su paskelbė apie 10 mlrd. dolerių vertės sutartį su „Humain“, o „Qualcomm“, apie atskirą bendradarbiavimą kuriant pažangius DI duomenų centrus. Pasak „AMD“ viceprezidento Keit Strier, Saudo Arabijos projektas siekia nepriklausyti nuo vieno tiekėjo, todėl bendradarbiauja su keliomis JAV bendrovėmis.

Technologijų geopolitika: DI sandoriai stiprina pozicijas regione

Šie sandoriai žymi reikšmingą politikos posūkį nuo J. Bideno laikų, kai jis žadėjo paversti Saudo Arabiją „parija“ po žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo. Dabar, prieš išvykdamas į kelionę po tris Persijos įlankos valstybes, D. Trumpas atšaukė J. Bideno įvestus ribojimus, kurie būtų trukdę DI lustų eksportui į regioną.

„Šiandien pasirašyti susitarimai yra istoriniai ir transformuojantys abi šalis“, skelbė Baltieji rūmai. Jie taip pat pabrėžė, kad tai pradžia „naujam aukso amžiui“ JAV ir Saudo Arabijos santykiuose.

Nors Saudo Arabija tebėra didžiausia pasaulio naftos eksportuotoja, šalis ir kaimynai vis aktyviau investuoja į ekonominę diversifikaciją. Vienas iš esminių šalies strategijos „Vizija 2030“ elementų tai „giga projektai“, kurių ašis tampa dirbtinis intelektas. „Humain“ įsteigimas yra šios strategijos dalis, o tikslas yra paversti karalystę globaliai konkurencingu DI centru [2].

Dirbtinis intelektas tampa nauja galia, kuri keičia jėgų pusiausvyrą regione. Pavyzdžiui, 2024 m. balandį „Microsoft“ investavo 1,5 mlrd. dolerių į Abu Dabio AI įmonę G42, kurią valdo karališkosios šeimos narys. Šiuo metu, kaip praneša „The New York Times“, D. Trumpas svarsto galimybę sudaryti sandorį, kuris leistų G42 įsigyti didelius kiekius JAV AI lustų. Tai reikštų aiškų prioritetą Persijos įlankos valstybėms, tuo metu, kai tie patys lustai yra griežtai ribojami Kinijai.

JAV Kongresas 2023 m. ragino tirti G42 ryšius su Kinijos karinėmis institucijomis (įmonė šiuos kaltinimus neigia). „Microsoft“ investicija į G42 buvo įmanoma tik po to, kai ši atsisakė Kinijos tiekėjų, įskaitant „Huawei“. Tai rodo, jog JAV technologinė ekspansija regione yra neatsiejama nuo geopolitinių interesų.

Abipusės investicijos ir naujos priklausomybės formos

Derybos neapsiriboja vien DI lustų tiekimu į regioną. Baltieji rūmai patvirtino, kad Saudo Arabijos bendrovė „DataVolt“ investuos 20 mlrd. dolerių į dirbtinio intelekto centrus ir energetikos infrastruktūrą JAV. Tuo tarpu tokios įmonės kaip „Google“, „Oracle“, „Salesforce“, „AMD“, „Uber“ planuoja 80 mlrd. dolerių bendrų investicijų tiek JAV, tiek Persijos įlankos šalyse.

„Cisco“ antradienį paskelbė apie susitarimą su G42, kuris leis bendrovėms bendradarbiauti DI pagrįstų kibernetinio saugumo technologijų ir DI duomenų centrų srityje. Jungtiniai Arabų Emyratai, kurie 2017 m. pirmieji pasaulyje paskyrė dirbtinio intelekto ministrą, taip pat siekia tapti DI lyderiais.

Visi šie žingsniai rodo, kad DI tampa nauju geopolitinės įtakos įrankiu. JAV DI kompanijos, kurios negali eksportuoti pažangiausių lustų į Kiniją, dabar aktyviai plečia partnerystes regione, siekdamos išlaikyti technologinį pranašumą. Tai stiprina D. Trumpo kaip „sandorių diplomato“ pozicijas ir kartu atveria naują JAV įtakos erą, paremtą ne kariuomene ar nafta, o lustais ir algoritmais.