Dalai Lama: Tibeto budizmo dvasinis lyderis paskelbė apie savo įpėdinį po mirties

Dvasinis lyderis patvirtino — institucija nesibaigs

Artėjant 90-ajam gimtadieniui, Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama nutraukė ilgai trukusią nežinią dėl vieno svarbiausių klausimų Tibeto budizmui: ar jis bus paskutinis Dalai Lama.

Liepos 2 dieną, vaizdo kreipimesi į šimtus susirinkusių pasekėjų Indijos Dharamšalos mieste, jis aiškiai pasakė: „Institucija tęsis. Gaden Phodrang fondas, mano biuras, laikysis tradicinių paieškos ir pripažinimo procedūrų. Niekas kitas neturi teisės kištis.“

Tai buvo ilgai lauktas ir simboliškai svarbus pareiškimas. Pats Dalai Lama anksčiau ne kartą buvo užsiminęs, kad galbūt bus paskutinis, bet dabar aiškiai patvirtino, jog 600 metų trunkanti reinkarnacijų linija nenutrūks [1].

Pasak jo, įpėdinio paieška turės vykti pagal dvasines tradicijas — remiantis ženklais, konsultacijomis su dharmos globėjais ir Tibeto budizmo mokyklų vadovais. Ir, svarbiausia — įpėdinis turės būti gimęs ne Kinijoje.

Pekinas įnirtingai siekia perimti kontrolę

Kinijos atsakas buvo greitas ir griežtas. Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Dalai Lamos reinkarnacija turi „atitikti kinų įstatymus ir tradicijas“, o įpėdinio paskyrimą privalo patvirtinti Pekinas. Tokia pozicija nėra nauja — Kinija jau anksčiau bandė kištis į Tibeto religinių lyderių pasirinkimą.

Panchen Lamos, antros svarbiausios figūros, atveju 1995 m. Dalai Lamos išrinktas berniukas buvo pagrobtas ir daugiau nebematytas, o vietoj jo paskirtas režimui lojalus kandidatas.

Šįkart Dalai Lama iš anksto perspėjo — joks Pekino paskirtas „įpėdinis“ nebus pripažintas. Tibeto išeivijos vyriausybė, žmogaus teisių gynėjai ir Tibeto parlamentarai vieningai pabrėžė: Kinija neturi nei religinio, nei moralinio pagrindo spręsti, kas gali būti kitas Dalai Lama.

„Jų pasirinktas asmuo neturės jokio legitimumo. Nei tibetiečiai, nei pasaulis to nepripažins“, BBC sakė išeivijos parlamento narė Youdon Aukatsang [2].

Dalai Lamos pareiškimas tapo ne tik religinės lyderystės gairėmis, bet ir geopolitiniu atsaku Kinijos siekiams perimti simbolinę Tibeto kontrolę. Sprendimas tęsti instituciją ir atmesti Pekino įtaką siunčia žinią: Tibeto kultūra ir dvasinė autonomija gyva — ir nesitaikys būti valstybinės ideologijos įrankiu.