Dalelę Lietuvos atrasti galima visame pasaulyje: šalys, kurių gatvės ir skverai, pavadinti Lietuvos garbei

Lietuvos vardas pasaulyje

Lietuva nėra didelė šalis, o jos vardas pasaulyje neretai yra menkai girdėtas ir net painiojamas su kitomis Baltijos šalimis.

Tačiau, jei kalbėdami su užsieniečiais turime aiškinti, kur Lietuva yra, įvairių valstybių valdžios institucijos Lietuvą, regis, atpažįsta ir gerbia.

Ne vieną gali nustebinti, kad mūsų šalies, miestų ar žymių bei nusipelniusių asmenų vardais vadinamos ne tik kaimyninių, valstybių gatvės, aikštės ar parkai. Lietuvos ar Vilniaus vardas minimas ir už dešimčių tūkstančių kilometrų.

Tam, kad pagerbtų Lietuvą, kai kurios šalys žengia net istorinius žingsnius. Būtent taip elgiasi Islandija, pirmą kartą gatvėms suteiksianti Lietuvos, Latvijos ir Estijos vardus.

Tokios naujienos tik parodo kad pasaulio miestų, kuriuose galima rasti bent dalelę Lietuvos, sąrašas plečiasi.

Islandija nepamiršta Baltijos šalių

Islandija Lietuvoje dažnai minima geru žodžiu. Juk būtent ši šalis pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę: žvelgiant iš tolimos ir nedidelės Islandijos perspektyvos, tai buvo didis pasitikėjimo Lietuva gestas.

Atrodo, kad Islandija Lietuvos bei kitų Baltijos šalių nepamiršta ir šiandien. Neseniai paskelbta, kad šios šalies sostinėje Reikjavike gatvės bus pavadintos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vardais, taip pagerbiant tautų draugystę.

Šis įvykis ypač svarbus dėl to, kad tai pirmas kartas, kai Reikjavike gatvės pavadinamos kitų šalių vardais [1].

Gatvės pavadinimais Eistlandsbryggja, Lettlandsbryggja ir Lithaenbryggja priklausys naujam sostinės plėtros projektui miesto Šiaurėje. Jį pabaigti planuojama 2026-aisiais.

Trys gatvės bus išsidėsčiusios prie krantinės, o žodis „bryggja“, išvertus iš islandų kalbos, reiškia „prieplauka“.

Kaip sakė miesto tarybos narys Pawelas Bartoszekas, pavadinti gatves Baltijos šalių vardais nutarta siekiant pagerbti šių valstybių ir Islandijos draugystę.

Vilnių atrasti galima ir Kanadoje

Lietuvos, mūsų šalies miestų ar žinomų asmenų vardais vadinamos gatvės įvairiose pasaulio vietose neturėtų stebinti. Juk dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių lietuvių diaspora užsienyje – nuo Vakarų Europos iki Šiaurės ar Pietų Amerikos, visuomet buvo gausi.

Pavyzdžiui, Lietuvių bendruomenė Šiaurės Amerikoje ne tik gausi, tačiau ir aktyvi, o dėka to, įvairiose žemyno vietose skamba skirtingi, tačiau vienodai su Lietuva susiję vardai.

Galbūt kiek netikėta, tačiau Kanadoje yra net du nedideli miesteliai, pavadinti Vilniaus vardu: Wilno (Vilnas) yra įsikūręs Ontarijo valstijoje, o Vilna yra Albertoje. Kaimas, pavadintas Wilno yra įsikūręs ir JAV, Minesotos valstijoje [2].

Miestų mikrorajonų, pavadintų Lietuvos vardu yra dar daugiau. Žinoma, visi jie įsikūrę vietovėse, kur kadaise gyveno lietuvių išeiviai.

Pavyzdžiui, „Lithuanian Village" yra Broktone, Masačiusetse. O Pietų Afrikos Respublikoje yra miestelis pavadintas Memeliu, pagal seną, vokišką Klaipėdos pavadinimą.

Žymių lietuvių pėdsakai

Su Lietuva sąsajų turi ne vienas, visame pasaulyje garsus ir vertinamas žmogus. Geriausias to pavyzdys gali būti pilotai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Istoriniam, bet tragiškai pasibaigusiam jų skrydžiui per Atlantą paminėti paminklai statomi ne tik Lietuvoje ar Lenkijoje.

Čikagoje ir Niujorke taip pat yra įrengti atminimo paminklai, be to, Dariaus ir Girėno arba jų lėktuvo („Lituanica") vardais pavadintos ir gatvė bei parkas [3].

Tuo tarpu Tado Kosciuškos ir Igno Domeikos vardais Australijoje ir Čilėje atitinkamai yra pavadintos aukštikalnės.

Kiek artimesnius laikus menantis atminimas yra Sakartvele. Atsidėkojant už prezidento Valdo Adamkaus paramą per 2008 m. Rusijos invaziją, Sakartvelas Lietuvos prezidento vardu yra pavadinęs gatvę, o sostinėje Tbilisyje yra įrengtas Vilniaus skveras.

Visi keliai veda į Lietuvą

Jei žvelgtume istoriškai, gatvės visuomet būdavo vadinamos jose gyvenusių etninių grupių ir miestų, valstybių, į kuriuos jos vedė, vardais.

Klaipėdos gatvė Liepojoje, Latvijoje, kuria važiuojant galiausiai pavyktų pasiekti Lietuvą, Klaipėdą. Lietuvos prospektas Jelgavoje, taip pat Latvijoje, veda vėl į Lietuvą.

Dėl artimų istorinių saitų daugelis gatvių Lenkijoje gavo Vilniaus (Wilenska) vardą. Lenkijoje paminimi ir Vilniaus Aušros vartai (Ostrabramska).

Kai Lietuva buvo sovietų okupacijoje, vietovardžių suteikimo reikšmė, bent jau pasauliniame kontekste, išsiplėtė.

Pavyzdžiui, net ir neturėdami istorinio ar geografinio ryšio, bet palaikydami okupuotą Lietuvą politiškai, Italijos krikščionys demokratai rėmė aikštės Romoje pervadinimą Lietuvos vardu.

Žinoma, Sovietų Sąjungoje tuo metu taip pat buvo Lietuvos (Litovskij, Litovskaja) vardo gatvės: daugelis miesto vietų būdavo pavadinamos kitų Sovietų Sąjungos kontroliuojamų vietovių vardais, taip skatinant idėją, kad visos jos yra vienoje „draugiškoje socialistinėje erdvėje".

Seseriški ir broliški miestai

Šiais laikais miestų bei šalių pagerbimas siejamas ir su kita gražia tradicija. XX a. pabaigoje išpopuliarėjo „seseriškų miestų" judėjimas.

Tai teisinis arba socialinis susitarimas tarp dviejų geografiškai ir politiškai skirtingų vietovių, kuriuo siekiama skatinti kultūrinius ir komercinius ryšius [4].

Šiandien daugelis Lietuvos miestų ir miestelių turi daugiau nei 10 seseriškų miestų, o tokios „giminystės" sutartys kartais lemia ir apsikeitimą gatvių pavadinimais.

Pavyzdžiui, Vokietijoje, Erfurte yra Vilniaus gatvė, o Vilniuje yra Erfurto gatvė. Simboliška, bet Erfurtas buvo pirmasis miestas, su kuriuo Vilnius „susigiminiavo". Tai įvyko dar „gūdžiais" 1970 m., o šiam žingsniui reikėjo ir sovietų leidimo.

Šiandien Vilnius turi dešimtis „seseriškų" miestų. Tarp jų ir jau anksčiau minėtas Reikjavikas ar tolimasis Taipėjus, ir regiono kaimynai: Ryga, Talinas, Kyjivas[ref lt- 5].