Danija nusprendė siųsti karius į Ukrainą, bet ginklų neduos

Danijos kariai Ukrainoje mokysis apie dronų panaudojimą kare

Danija ketina siųsti savo kariškius į Ukrainą, tačiau tikina, kad jie vyks ne kovoti, o mokytis. Pagrindinis šių misijų tikslas – perimti Ukrainos kariuomenės patirtį naudojant modernius bepiločius orlaivius (dronus) fronte. Tikinama, kad Danijos kariai Ukrainoje bus be ginklų ir toli nuo fronto linijų, greičiausiai specialiame mokymų centre Vakarų Ukrainoje [1].

Kaip skelbia Danijos sausumos pajėgų vadas generolas majoras Peteris Boysenas, kelių Danijos karių grupių vizitai į Ukrainą prasidės jau šią vasarą. Kariai, atvykstantys iš įvairių Danijos kariuomenės pulkų, Ukrainoje praleis nuo vienos iki dviejų savaičių. Jie nebus ginkluoti ir nedalyvaus tiesioginiuose kariniuose veiksmuose [2].

„Šie kariai vyksta ne tam, kad aktyviai dalyvautų kare. Jie vyksta ten pasisemti patirties, ir tai vyksta mano kolegos, Ukrainos kariuomenės vado, kvietimu“, – televizijos TV 2 eteryje paaiškino P. Boysenas.

Pasak generolo, pagrindinis susidomėjimo objektas – trejus metus besitęsianti Ukrainos patirtis, naudojant karo veiksmuose dronus. „Per 42 tarnybos metus kariuomenėje dar niekada nemačiau, kad dalykai vystytųsi taip greitai“, – pripažino generolas, stebėjęs naujų smogiamųjų dronų treniruotes Ukrainoje.

Mokymai vyks toli nuo karo veiksmų zonų

Danijos kariškiai Ukrainoje bus dislokuoti saugiai ir toli nuo fronto linijų. Tikėtina, jog jų mokymai vyks netoli Lvivo miesto Vakarų Ukrainoje.

„Jie turėtų būti rengiami toli nuo fronto linijos, pavyzdžiui, Lvive, Vakarų Ukrainoje. O jei įvyktų raketų ataka, ukrainiečiai turi tikrai geras perspėjimo sistemas ir slėptuves. Aš pats praleidau laiką vienoje iš jų Kyjive“, – pažymėjo Danijos kariuomenės vadas.

Toks sprendimas taip pat siejamas su saugumo aspektais. Danijos kariuomenės vadovybė akcentuoja, kad šių mokymų tikslas – perimti ukrainiečių patirtį, bet neįsitraukti į karinius veiksmus.

Šis Danijos sprendimas siunčia aiškų signalą apie jos poziciją tarptautinėje arenoje. Pastaruoju metu Danijos ir JAV santykiai įtempti dėl Grenlandijos. JAV viceprezidentas J. D. Vance'as kritikavo Daniją dėl nepakankamos Grenlandijos apsaugos ir netgi pasiūlė, kad JAV turėtų kontroliuoti šią teritoriją. Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas atkirto, kad tokie pareiškimai yra nepagarbūs sąjungininkams, tačiau panašu, kad dabar ieško būdų, kaip tobulinti savo karių žinias.

Rusija teigia, kad Danijos žingsnis – provokacija

Rusijos ambasada Kopenhagoje jau sureagavo į šį Danijos žingsnį, pavadindama jį provokacija. Ambasadorius Vladimiras Barbinas TV2 televizijai pateiktame komentare tvirtino, kad Danijos karių siuntimas į Ukrainą „vis labiau įtraukia Daniją į konfliktą ir provokuoja tolesnį nekontroliuojamą eskalavimą“ [3].

Rusijos diplomatas perspėjo, jog tokie veiksmai gali turėti „nenuspėjamų pasekmių“, o mokymo centrai bei kariškių dislokacijos vietos „yra teisėti Rusijos kariuomenės taikiniai“.

Kol Danija ruošiasi siųsti savo karius patirties kaupimo misijai, platesniame tarptautiniame kontekste jau prasidėjo diskusijos dėl esą taikos palaikymo kontingento Ukrainoje po galimo karo pabaigos.

Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos iniciatyva suburta vadinamoji „Norinčiųjų koalicija“, kuria siekiama suformuoti Europos šalių pajėgas, galinčias užtikrinti saugumą ir taiką Ukrainoje ateityje. Šiose diskusijose aktyviai dalyvauja ir Danija, kuri yra pasirengusi svarstyti savo vaidmenį būsimoje taikos palaikymo misijoje.