Darbo grupė dėl LRT pasiekė susitarimą: iš tiesų teko nusileisti?

Seimo darbo grupė: LRT vadovą dėl nepasitikėjimo bus galima atleisti tik 2/3 tarybos balsų

LRT vadovo atleidimo kartelė kol kas lieka aukšta – Seimo darbo grupė, peržiūrinti nacionalinio transliuotojo valdyseną, sutarė, kad generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo būtų galima atleisti tik dviejų trečdalių tarybos narių balsais. Tokiam Seimo pirmininko socialdemokrato Juozo Oleko siūlymui pritarta bendru sutarimu, argumentuojant, jog dabartinė tvarka užtikrina didesnį stabilumą ir apsaugą nuo galimų politinių svyravimų.

Pasak parlamento vadovo, jei direktorius skiriamas paprasta dauguma, jo atleidimui turėtų būti taikomas aukštesnis slenkstis.

„Mūsų atveju, kada turime praktiką, kad priėmėme daugumos balsais, o atleisti galėtume dviem trečdaliais, pakeitus tai, atrodo, kad sumažintume apsaugą to žmogaus, kuris buvo priimtas“, – sakė J. Olekas. [1]

Dviejų trečdalių reikalavimui pritarė ir socialdemokratė Indrė Kižienė, nors anksčiau buvo siūliusi švelnesnę – daugiau nei pusės tarybos narių – ribą.

Vis dėlto diskusijoje nuskambėjo ir įspėjimų dėl galimos politinės įtakos, jei būtų padidintas tarybos narių skaičius, tačiau nekeičiama delegavimo proporcija. Konservatorius Vytautas Juozapaitis atkreipė dėmesį, kad net ir padidinus LRT tarybos narių skaičių iki 15, bet nesumažinus Seimo ir prezidento deleguojamų asmenų skaičiaus, atstovai galėtų turėti lemiamą balsą.

Tuo pačiu darbo grupė dar neapsisprendė, kokiais konkrečiais pagrindais LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas anksčiau laiko – šis klausimas liko atviras tolimesnėms diskusijoms.

LRT vadovo atleidimo kartelę siūlyta mažinti iki 6 balsų

Tuo tarpu dar gruodį LRT vadovo atleidimo tvarką buvo siūloma keisti trimis skirtingais būdais, mažinant arba didinant reikalingų balsų skaičių LRT taryboje.

1. Artūro Zuoko alternatyva. Jis siūlė išlaikyti griežtesnę tvarką – kad atleidimui reikėtų dviejų trečdalių tarybos narių balsų (8 iš 12). Jo teigimu, aukštas slenkstis būtinas siekiant apsaugoti LRT nuo politinio spaudimo.
2. Remigijaus Žemaitaičio projektas. Siūlyta, kad generalinį direktorių būtų galima atleisti paprasta dauguma – užtektų pusės tarybos narių balsų (6 iš 12). Tai reikštų reikšmingą kartelės sumažinimą.
3. Socialdemokratų pasiūlymas. Numatyta kompromisinė versija – atleidimui reikėtų ne mažiau kaip 7 iš 12 tarybos narių balsų. Šiuo metu galiojanti tvarka reikalauja 8 balsų, tad kartelė būtų sumažinta vienu balsu. Taip pat siūlyta, kad atleidimas galėtų vykti slaptu balsavimu.

Kokia tvarka galioja šiuo metu?

Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymą, generalinio direktoriaus atleidimo tvarka yra gana aiškiai apibrėžta ir numato aukštą sprendimo kartelę [3].

Galiojanti tvarka:

• Sprendimą dėl atleidimo priima LRT taryba, kurią sudaro 12 narių.
• Atleidimas galimas pareiškus nepasitikėjimą, jei generalinis direktorius nevykdo įstatyme nustatytų funkcijų ar netinkamai eina pareigas.
• Balsavimas vyksta atvirai – tarybos nariai savo poziciją išreiškia viešai, o ne slaptai.
• Reikalinga ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų tarybos narių balsų dauguma. Tai reiškia, kad už atleidimą turi balsuoti mažiausiai 8 iš 12 tarybos narių.

Sprendimas turi būti argumentuotas ir pagrįstas įstatyme numatytais kriterijais, o ne politiniais ar subjektyviais motyvais.

LRT administracija stojo piestu prieš naują valdybą: įspėjo apie grėsmę nepriklausomumui

Dar šią savaitę iš pačios LRT administracijos didelio pasipriešinimo sulaukė naujos valdybos idėja – Seimo darbo grupei sutarus siūlyti steigti papildomą valdymo organą ir didinti tarybos narių skaičių nuo 12 iki 15, transliuotojo vadovybė pareiškė su tokiais pokyčiais nesutinkanti.

Administracijos teigimu, dabartiniai veiklos priežiūros instrumentai yra pakankami, o naujas modelis galėtų sukelti funkcijų dubliavimą, apsunkinti sprendimų priėmimą ir sukurti neaiškias atsakomybės ribas, taip pat kelti riziką visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui.

Tuo metu darbo grupės vadovas J. Olekas ir dalis parlamentarų argumenatavo, kad valdyba sustiprintų profesionalų valdymo lygmenį ir aiškiau atskirtų strateginę kontrolę nuo administravimo.

Briuselyje – uždaras svarstymas dėl LRT: po posėdžio Lietuvos atstovai tylėjo

Tuo tarpu praėjusią savaitę Uždarame Europos Parlamento posėdyje Briuselyje aptarta situacija dėl LRT, tačiau viešų komentarų po susitikimo nebuvo – Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas pareiškė negalintis atskleisti diskusijų turinio dėl taikomų taisyklių.

Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupė nagrinėjo Lietuvoje kilusią įtampą dėl LRT valdysenos pokyčių ir biudžeto įšaldymo, o Lietuvos atstovams pateikė dešimt klausimų, susijusių su žiniasklaidos laisve ir politine įtaka. Posėdis vyko jau po to, kai Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią stabdyti įstatymo pakeitimus ir laukti Venecijos komisijos išvados.

Susitikime dalyvavo LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, tačiau dėl uždaro formato detalių taip pat neatskleidė. Tuo metu Seimo narys Rimas Jankūnas viešai pareiškė, kad posėdyje kritikuoti kai kurie Lietuvos politikai ir kilo ginčų dėl advokatės pasisakymo nutraukimo, kuris esą aiškintas techniniais trikdžiais. Lietuvai susitikime atstovavo parlamento vicepirmininkas Raimondas Šukys.