Darbo paieškų realybė: 101 reikalavimas, o atlyginimas – minimalus

Darbų daug, bet norinčių arti už minimumą – nėra

Darbdaviams guodžiantis dėl darbuotojų trūkumo, o Užimtumo tarnybai visomis išgalėmis siekiant atsikratyti ilgalaikiais bedarbiais, šalies gyventojai susiduria kiek su kita problema. Darbų, kaip darbdaviai sako, nors kastuvu kask, bet niekas nenori mokėti padoraus atlyginimo už atliktą darbą. Gyventojų skaičiavimais, padorus atlyginimas turėtų būti tokio dydžio, kad bent užtektų būtinosioms išlaidoms padengti ir susimokėti už pastogę. Na, ir kad likus savaitei iki atlyginimo, netektų skolintis iš geros valios žmonių maisto produktams.

Dabar populiaru darbą siūlyti ir jo ieškoti ne tik populiariose darbo paieškos svetainėse, bet ir socialinėse platformose, pavyzdžiui, feisbuke sukurtose darbo paieškų grupėse. Tiesa, kaip darbdaviai ir sako, darbų ir ten gausu, bet dirbti nėra kam. Kodėl?

Paanalizuokime.

Dažnu atveju atsidarius skelbimą matyti ilgiausias reikalavimų sąrašas pradedant aukštuoju išsilavinimu, gebėjimu suprasti ir susikalbėti bent keliomis užsienio kalbomis, puikiais bendravimo, matematiniais įgūdžiais ir dar daug reikalavimų, kurių patenkinti kone nerealu. Na, gal ir realu, bet juos turintys asmenys, savaime suprantama, darbo skelbimų neieško per „CV banką“ ar kitus puslapius – tokie specialistai kaipmat išgraibstomi.

Na, ir tęsiant reikalavimų sąrašą, jo pabaigoje dažniausiai nebūna nurodytas atlyginimas, o tam gali būti kelios priežastys. Darbdavys apie tai, kiek esate vertas, pasilieka sau erdvės nuspręsti iš jūsų išvaizdos, kalbėsenos, derybinių įgūdžių arba tiesiog ketina sugaišti jūsų brangų laiką ir pokalbio pabaigoje pareikšti, kad daugiau nei minimalaus atlyginimo mokėti neturi iš ko. Tokiam žalingam įpročiui kelio neužkerta ir dar 2019 m. liepos 27 d. įsigaliojęs Darbo kodekso pakeitimas, įpareigojantis darbdavį nurodyti siūlomą darbo užmokestį [1].

Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruotas nedarbas siekia 9,5 proc., iš viso tarnyboje registruota 200 051 asmenų, iš kurių 165 532 – bedarbiai [2].

Tokią tendenciją, kai darbų pilna, bet bedarbių kiekis taip pat nemenkas, pastebėjo ir Alytaus meras Nerijus Cesiulis. Anot jo, darbuotojų trūkumą pastebi naujai besikuriančios įmonės, o tuo tarpu mieste darbo neturi net 6 tūkst. gyventojų [5].

Darbas veda į skolas?

Ar kada galėjome pagalvoti, kad šiais laikais dirbantis žmogus ne tik kad neuždirba, bet ir darbo dėka dar gali nueiti „į minusą“? Juk jei žmogus gauna minimalų atlyginimą, kuris šiuo metu siekia 534 eurus „į rankas“, jis nebegali patenkinti net savo būtinųjų išgyvenimui poreikių. Taigi, paskaičiuokime, kas išeina už tokią sumą gyvenančiam didmiestyje asmeniui (o kaip žinia, darbų pasiūla regionuose yra gerokai mažesnė).

• Gyvenamasis plotas. Neturint nuosavo būsto ir nesiglaudžiant pas geros širdies gimines, būsto nuomos kaina Kaune vidutiniškai kainuoja 300–400 eurų be jokio prašmatnaus remonto ar bereikalingų interjero detalių. Jei asmuo neturi mažamečių, gali rinktis butą dalintis ir su kitais asmenimis, tokiu atveju nuomotis kambarį atsieis maždaug 150–200 eurų plius komunalinės išlaidos, galinčios siekti maždaug 50–100 eurų, priklausomai nuo kartu gyvenančių žmonių skaičiaus.
• Transportas. Uždirbant minimalų atlyginimą, apie nuosavą automobilį galima tik pasvajoti, tad skaičiuosime išlaidas visuomeniniam transportui. Štai Kaune viešojo transporto terminuotas bilietas mėnesiui kainuoja (neturint jokių lengvatų) 28 eurus [3].
• Higienos reikmenys. Žinoma, tai labai individualus klausimas ir vieni higienos reikmenims gali išleisti ir šimtus eurų per mėnesį, o kiti – vos kelis. Tačiau imant vidurkį, bazinės higienos priemonės mėnesiui gali atsieiti maždaug 30–40 eurų.
• Maistas. Pirkinių krepšelio kainai išaugus net kelis kartus, naivu tikėtis, kad kokybiškai prasimaitinti per mėnesį pavyks už šimtą eurų. Tad vidutiniškai vienam asmeniui tenkanti suma siekia apie 200 eurų.
• Drabužiai ir avalynė. Šiais laikais tai yra nepigus malonumas. Tačiau spaudžiant finansams, galima rinktis ir dėvėtų drabužių parduotuves. Tačiau stebuklų tikėtis taip pat neverta ir net ir už dėvėtus odinius batus gali tekti palikti ir 30 eurų. Net ir neperkant kas mėnesį drabužių, o įsigyjant naują garderobą kartą per sezoną, vidutiniškai per mėnesį jiems išeitų mažiausiai apie 40–50 eurų.
• Pramogos. Šiais laikais pramogos tampa prabangos reikalu. Vienas nuėjimas į kiną atsieis maždaug 6 eurus, o štai apsilankymas vandens parke gali kainuoti ir 20–30 eurų.
• Nenumatytos išlaidos. Bet kuris suaugęs asmuo, besirūpinantis savo finansiniu saugumu, turėtų atsidėti „į kišenę“ nenumatytiems atvejams – ar tai liga, ar netikėtai sugedęs dantis. Ekonomistai rekomenduoja kas mėnesį atidėti bent 10 proc. nuo savo atlyginimo, tad imant minimalųjį – bent 54 eurus.

Taigi, sudėjus būtinąsias išlaidas žmogaus oriam, bet kukliam pragyvenimui, paaiškėja, kad vidutiniškai tai atsieina 722 eurus, kad būtų patenkinti bent jau būtiniausi pragyvenimo poreikiai. Tai reiškia, kad MMA gaunantis asmuo kas mėnesį turi skolintis maždaug 188 eurus.

Nerimą kelia ir augančios degalų, o tuo pačiu ir tarpmiestinio transporto kainos. Štai gyvenantiems šalies regionuose greitai vykimas į darbą gali tapti neįkandamu – kelionių niekas nekompensuoja, o atseikėti kas mėnesį vien už vykimą į darbą gali tekti ir 300 eurų [4].

Begaliniai reikalavimai kandidatui

Visgi, kandidatuojant į daugumą pozicijų pradžioje (o kai kur net ir visam laikui, kol žmogus dirba) darbdavys siūlo minimalųjį atlyginimą. Štai feisbuko grupėje „Darbas Kaune“ dažnai viešinami pasiūlymai, kuriuos siūlo individualūs asmenys ar įmonių atstovai. Pavyzdžiui, ieškomos valytojos darbui pusei etato, o siūlomas atlyginimas – 419 eurų „ant popieriaus“ (maždaug 337 eurai „į rankas“). Ir panašių skelbimų – ne vienas ir ne du. Visi darbdaviai nori greitai, pigiai ir gerai.

Štai viena telekomunikacijų bendrovė „Planas chuliganas“ taip pat Kaune kviečia „užsidirbti“. Darbo skelbimas – pardavimų vadybininkui, kuris turi atitikti įmonės keliamus reikalavimus: nebijoti dirbti su dideliais informacijos kiekiais, nejausti baimės kalbėti telefonu su klientais, mėgti kalbėti tiek, kad net reiktų stabdyti, būti atviru pokyčiams ir naujovėms, kasdien norėti išmokti ko nors naujo, gebėti įsigilinti į kliento poreikius, būti darbščiu, atsakingu, motyvuotu bei turėti panašios darbinės patirties. Atlyginimas – nuo 760 iki 1 200 eurų neatskaičius mokesčių.

O štai už kiek didesnį, siekiantį 700 eurų „į rankas“ atlyginimą, teks paplušėti daugiau. Norint logistikos kompanijoje dirbti transporto saugos specialistu, reikės turėti techninių žinių, gebėti kalbėti tiek angliškai, tiek rusiškai, turėti gerus bendravimo įgūdžius ir gebėti spręsti problemas, greitai orientuotis ir būti kruopščiam.

Įdomu ir tai, kad įmonės keliamų reikalavimų kandidatui sąrašas yra ilgesnis nei darbuotojui siūlomų naudų, tarp kurių minimos tokios kaip: galimybė dirbti moderniame ofise, profesinio tobulėjimo galimybės bei įdomus darbas didelėje įmonėje.