Vienas įrašas.549 595akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

„Darom 2021 – šiukšlių į vieną krūvą mesti negalima – pandemija

•Namai•G. B.
5 šaltiniai
„Darom 2021 – šiukšlių į vieną krūvą mesti negalima – pandemija
2021 metų akcija „Darom“ grįžo su naujovėmis, kurios sukėlė bendruomenių nepasitenkinimą dėl atliekų tvarkymo pokyčių.
Komentuoti (0)

Po metų pertraukos, aplinkos tvarkymo akcija grįžo atsinaujinusi

Visuomenę tvarkytis, rūpintis ir vertinti mus supančią aplinką raginanti bei mokanti akcija „Darom“ startavo dar 2008-ais ir kiekvieną pavasarį į įvairias šalies vietoves, miškus, parkus ar paplūdimius sutraukdavo daug, tvarkai ir tvarumui neabejingų piliečių.

Dėl įtemptos situacijos Lietuvoje ir pasaulyje, 2020-ais metais akcija neįvyko, todėl šiais metais, po priverstinės pertraukos vėl vykęs renginys sugrįžo su pasikeitimais, kurių ne visi laukė ir norėjo. Jei anksčiau surinktų šiukšlių likimu rūpinosi savivaldybės kartu su komunalininkais, šiemet tai tapo pačių talkininkų rūpesčiu, mat dabar, surinktas atliekas patiems privalu priduoti į regionų atliekų tvarkymo centrų (RATC) valdomas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba išmesti miesto konteineriuose [1].

2021-ųjų gegužės 7-8 dienomis vykusios akcijos dalyviai bei regionų ar rajonų bendruomenių atstovai tokia nauja tvarka patenkinti toli gražu nebuvo, tačiau organizatoriai ir atliekų tvarkymo centrai atšauna, kad pokyčiai buvo būtini, tiek dėl perdirbimo skatinimo, tiek dėl karantino apribojimų.

Bendruomenių vadovai skundžiasi dėl paskutinės minutės pokyčių

Netikėti ir neplanuoti pokyčiai sujaukė dalies rajonų ir regionų bendruomenių planus. Oficialiai kalbama, kad naujovės reikalingos tiek dėl karantino ribojimų šalyje, tiek dėl didesnio dėmesio rūšiavimui.

Vis tik, naujienas apie pokyčius Bukiškio (Vilniaus r.) seniūnaitis Artūras Semenikas priėmė su mažu entuziazmu ir pasigedo elementarios logikos:

„Skelbiama, kad dėl galiojančio karantino ir būriavimosi ribojimų gyventojai negali krauti šiukšlių į krūvas, jas turi vežti patys. Mūsų rajono teritorijoje artimiausia aikštelė yra Sudervėje. Ten keliaus dešimtys aplinkinių kaimų. Įsivaizduokite, kokios eilės susidarys prie aikštelių, jeigu visi pradės savo maišus nešti per vieną ar dvi dienas. Ten bus gyvos eilės, lauks gal net keli šimtai žmonių“, – teigė A. Semenikas [2].

Bukiškio seniūnaičio nuomone, logiškiau būtų buvę kaime paskirti atitinkamas surinkimo vietas: tai būtų padėję išspręsti tiek būriavimosi problemą, tiek ir apsaugoję gyventojus nuo papildomų kelionių į atliekų tvarkymo centrus.

Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys nauja tvarka taip pat nesidžiaugia ir tikina, jog šiame procese ypač trūksta aiškumo. Darbėnuose pasiruošimas akcijai buvo organizuotas pagal senas nuostatas, o staigūs pokyčiai viską sujaukė. Seniūnas pasakoja:

„Žmonės pripratę surinktas šiukšles krauti į krūvas, kurias vėliau išveža savivaldybės siųsti komunalininkai. Nerimaujame, kad po šio savaitgalio akcijos pagal įpratimą suneštus šiukšlių maišus seniūnijos turės vežti savo lėšomis," – Darbėnų seniūną cituoja „Valstietis.lt".

Akcijos organizatoriai kalba apie rūšiavimo ir atsakomybės svarbą

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius teigia, kad atėjo laikas keisti požiūrį ir suprasti, kad tvarkymasis – tai ne tik šiukšlių surinkimas:

„Jau kurį laiką stebėjome nedžiuginančią tendenciją, kuomet tiek pačių gyventojų, tiek kai kurių valstybės tarnautojų tarpe susiformavo suvokimas, esą metuose yra tik viena diena, kada reikia tvarkytis ir jos metu pakanka surinktas šiukšles suversti į vieną krūvą, nesirūpinant kas toliau su ja bus. Dar daugiau, ta diena buvo imtasi naudotis kaip proga nemokamai atsikratyti metus kauptomis atliekomis. Mes kviečiame tvarkytis, tačiau skatiname tai daryti nuolatos, nelaukiant tos vienintelės dienos metuose" [3].

Naujoji tvarka – kviečianti ne tik surinkti šiukšles, bet ir tinkamai jas išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojams pasirinkta dalinai ir dėl pandeminės situacijos. „Mes darom“ projektų vadovė Indrė Kazakauskaitė pasakoja, kad darė viską, jog akcijos metu būtų visiškai užtikrintas saugumas ir būtų išvengta įstatymų pažeidimo:

„Ieškojome, kaip užtikrinti saugumą, atsižvelgdami į rekomendacijas. Tai kviečiame dalyvauti šeimomis, ne daugiau kaip dviem namų ūkiams. Bet šiaip mūsų tikslas skatinti žmones tvarkytis kiekvieną dieną“, – pasakojo I. Kazakauskaitė [4].

Vis tik, ne visos savivaldybės spėjo staigias naujoves pritaikyti praktikoje, todėl savo iniciatyva turėjo pasirūpinti atliekų išvežimu.

Akcija jau yra tapusi tradicine, analogiškos talkos vyksta kaimyninėse šalyse, taip pat Ukrainoje, Moldovoje, Portugalijoje [5].

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.