Daugiakalbiai vaikai: gimstama ar išmokstama

Vaikai moka daugiau dėl šiuolaikinės medijos prieinamumo

Pabandykime prisiminti kartas prieš 30-40 metų. Ar tuomet vos kelių metukų sulaukę vaikai jau kalbėjo anglų, rusų, ispanų kalbomis? Na, tikrai ne didžioji dalis, kadangi išmokti kalbai nebuvo tiek galimybių, kiek jų yra dabar. Parodykime nors vieną šiuolaikinį vaiką, nemėgstantį animacinių filmukų. Štai vaikų itin mėgstami filmukai „Taisiukai“ (rus. „Fixiki“), „Luntikas ir jo draugai“ (rus. „Luntik“) ir kiti yra parengti rusų kalba, todėl vaikai, nemokantys rusų kalbos ir turintys puikią girdimąją atmintį, gali nesunkiai šios kalbos išmokti.

Kompiuteriniai žaidimai, populiarūs tarp vaikų bei paauglių kaip antai „Roblox“, verčia vaikus mokytis anglų kalbą ir tarpusavyje kalbėti žaidimo terminais. Neslėpsime, kad jau paūgėjusius vaikus, ypatingai mergaites, pradeda dominti turinys, kurio lietuvių kalba nėra arba yra labai nedaug - tai įvairios makiažo, stiliaus pamokėlės, paaugliškos istorijos (ypatingai YouTube kanale rusų kalba) ir kt. Tad paaugliai nori nenori išmoksta kalbos labai paprastai ir jiems priimtinu būdu. Apstu pavyzdžių, kuomet vaikas ateina į pirmą klasę jau mokėdamas bendrauti užsienio kalba.

Apie mažų vaikų imlumą kalbėjo ir LSMU vaikų reabilitacijos klinikos vadovė prof. Audronė Prasauskienė - esą vaikučių iki trejų metukų smegenyse yra daugiau neuronų jungčių, nei pas suaugusiuosius, todėl tokio amžiaus vaikai gali išmokti visko, svarbu tik informaciją kartoti nuolat: [1]

Laikas iki trejų metų ir yra toks lemtingas. Laikotarpiai, kai vaiko smegenys yra pasiruošusios tam tikriems potyriams, yra trumpi. Tyrimai rodo, kad jei vaikui numatytu laiku nepakanka reikalingos stimuliacijos, kai kuriais atvejais buvusiam sveikam kūdikiui vėliau gali atsirasti net raidos sutrikimų.

Užsienio kalbos mokymasis ne visuomet lemia gimtosios kalbos užmarštį

Tiesa, galime pastebėti tendenciją (kuri tikrai ne visuomet galioja), kuomet vaikai, laisvai kalbantys anglų, rusų ir kitomis kalbomis, nepelnytai pamiršta gimtąją kalbą, rašybą bei gramatines taisykles. Žinoma, taip būna tikrai ne visais atvejais, tačiau, pastebėtina, jog vaikai dažnai tarpusavyje kalba „madingais“ anglų kalbos terminais, o išsireikšti gimtąja kalba taip plačiai - nemoka.

Visgi, tai gali lemti ir tėvų kalbėjimas namuose užsienio kalba, norint, kad vaikai nesuprastų apie ką yra kalbama. Štai dešimtmetės paauglės mama Asta teigė, jog dukra jau nuo pirmos klasės puikiai kalbėjo rusiškai, tiesa, turėjo spragų su rašyba ir kirilicos išmokimu:

Dukra rusiškai pradėjo kalbėti labai anksti, gal kokių keturių metukų. Mes nuolat leisdavome jai žiūrėti filmukus rusų kalba, kadangi jų repertuaras vaikams mums buvo priimtinesnis nei filmukų anglų kalba. Tad netrukus išgirdome kaip dukra sklandžiai ir plačiai kalba rusiškai.

Astos teigimu, dukra geriau kalba nei rašo rusų kalba - esą mokykloje rusų kalbos mokoma tik nuo šeštos klasės, todėl su rusų abėcėle - kirilica kol kas dar pilnai nepažindino, nors dukra jau geba skirti raides. Kadangi vaikas turi draugų, kurie laisvai kalba angliškai, esą susitikimų metu jie vienas kitą moko skirtingų kalbų - tai naudinga abejoms pusėms. Pasiteiravus Astos, kokius filmukus labiausiai žiūrėdavo dukra, ši atsakė, jog žiūrėdavo aukščiau paminėtą filmuką „Taisiukai“ bei „Luntikas ir jo draugai“:

Kadangi neradome gero turinio lietuvių kalba, atsigręžėme į rusų kurtą turinį,- teigė pašnekovė,- mums patiko tai, kad rusų kurti filmukai nebuvo „tušti“ ir vaikui leido ne tik išmokti kitą kalbą, bet ir mokė buitinių dalykų - pavyzdžiui, kaip elgtis su elektros prietaisais, kaip įjungti ar išjungti lemputę, moko bendravimo su kitais vaikais. Man patiko paprastas buitinių kasdienių dalykų perteikimas vaikams suprantama kalba.

Pašnekovės pasiteiravus, ar toks imlumas kalboms yra įgimtas ar, visgi, išugdomas, paauglės mama atsakė, kad vaikų daugiakalbystę galima išugdyti dideliu darbu: „Nors mano dukra ir puikiai kalba rusiškai, su anglų kalba sekasi ne taip gerai - angliškai geriau rašo nei kalba. Kalbant apie gimtąją kalbą, sekasi gerokai prasčiau tiek su rašyba, tiek su tarimu. Nežinodama kaip apibūdinti lietuviškai, dukra dažnai įterpia rusišką terminą. Todėl norint išlaikyti balansą, tėvai turi įdėti nemažai darbo“,- teigė Asta.

Patarimai tėvams kaip taisyklingai išmokyti vaikus kalbos

Astos pavyzdys puikiai parodė, kad negalima vaikams akcentuoti tik vienos kalbos bei reikia ugdyti ne tik kalbėjimą, bet ir rašymo įgūdžius jokiu būdu nepamirštant ir gimtosios kalbos. Kadangi šiuolaikiniai tėvai nuo mažų dienų vaikams leidžia „užsiimti“ filmukais, labai svarbu nesirinkti tik vienos kalbos filmukų ir leisti vaikui lavinti kalbinius įgūdžius - rodyti raides, mokyti tarti ir rašyti filmuke išgirstą žodį.

Interneto platybėse galime rasti apstu patarimų kaip taisyklingai vaikus lavinti kalbėti. Štai logopedinės pagalbos centro puslapyje dalijamasi informacija, kad lavinant vaiko kalbėjimą, jokiais būdais negalima pamiršti šių kalbos komponentų: žodyno apimties, gramatinės kalbos sandaros, taisyklingo garsų tarimo, gebėjimo garsus skirti iš klausos, gebėjimo rišliai pasakoti. [2]

Taip pat pedagogai pabrėžia, kad itin svarbu į vaiką įsiklausyti ir jo nepertraukti - tyla iš darželinuko esą „nėra gera byla“. Anot „Vaikystės sodo“, labai svarbu vaiką skatinti domėtis jį supančia aplinka ir stengtis parodyti ne tik savą kiemą bet ir plėsti vaiko akiratį vežant į zoologijos sodą, vykstant į parkus, supažindinant su augalais, pastatais ir kt. Labai svarbu žinoti tai, kas vaiko kalbos raidai (ne tik gimtosios, bet ir užsienio kalbos) gali pakenkti - negalima vaiko kalboje taip įsitraukti, kad kalbėtų tik suaugusysis, o vaikas tik klausytų.

Labai svarbu, kad mokantis tiek užsienio, tiek gimtosios kalbos, vaikas nebūtų verčiamas informacijos „kalti“ - toks mokymosi būdas gali visiškai atbaidyti ir išsklaidyti net ir didžiausią susidomėjimą. Atkreipiamas dėmesys ir į vaiko pasiruošimo mokyklai laikotarpį - visokios užduotys, pratimai, spalvinimo knygelės vaikui gali būti duodamos tik tada, kai jis pats to nori.

Rekomenduojama vaiką supažindinti su natūralia aplinka, kad jam kiltų kuo daugiau klausimų ir taip būtų lavinama jo motorika. [3] Tas pats galioja ir mokant vaiką kalbėti keliomis kalbomis - pavyzdžiui, su vaiku vaikštinėjate miške ir pamatote žemuogę - vaiko paklausiate - kas tai? O vaikas jums keliomis kalbomis atsako.