Daugiau nei 158 tūkst. šauktinių duomenų – trečiųjų šalių platformose? Kreiptasi į prokuratūrą

Prokuratūros prašoma tirti daugiau nei 158 tūkst. šauktinių duomenų paviešinimą

Daugiau nei 158 tūkst. Lietuvos karo prievolininkų asmens duomenys galėjo atsidurti trečiųjų šalių platformose. Dėl galimo masinio informacijos rinkimo ir viešinimo Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija (JRDA) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą.

Asociacija skelbia, kad atlikusi viešai prieinamų šaltinių analizę aptiko 158 391 karo prievolininko informaciją. Internete esą buvo galima rasti ne tik jų vardus ir pavardes, bet ir gimimo metus, karo prievolininko kodus bei duomenis, susijusius su šaukimo eiga [1].

JRDA vertinimu, iš viso galėjo būti padaryta mažiausiai 218 tūkst. atskirų duomenų tvarkymo pažeidimų. Asociacija kelia klausimą, ar tokie veiksmai negalėtų būti vertinami kaip neteisėtas privataus gyvenimo informacijos rinkimas, atskleidimas ar panaudojimas.

Surinkta informacija rodo, kad problema nėra nauja. Pirmasis asociacijos nustatytas atvejis siekia 2019 metus, o kiti galimi pažeidimai fiksuoti 2023–2026 metais.

Kreipdamasi į prokuratūrą JRDA nurodo ginanti ne tik viešąjį interesą, bet ir penkių konkrečių nukentėjusių asmenų teises.

JRDA vadovas kritikuoja valstybės institucijų reakciją

Asociacijos vadovas Ignas Plunksnis situaciją vertina itin kritiškai ir teigia, kad atsakomybės šiuo atveju neturėtų būti bandoma išvengti vien formaliais paaiškinimais. Pasak jo, problema yra ne tik pats duomenų prieinamumas, bet ir tai, kaip į galimą pažeidimą reaguoja už šauktinių duomenų tvarkymą atsakingos institucijos.

„Valstybė ragina jaunuolius atlikti pareigą tėvynei, tačiau pati nesugeba užtikrinti elementaraus jų duomenų saugumo. Kai daugiau nei 150 tūkst. šauktinių privati informacija laisvai prieinama piktavaliams, ministerijos bandymas slėptis už biurokratinių terminų ir teigti, kad duomenys „nenutekėjo“, yra tiesiog neadekvatus. Mes reikalaujame ne žodžių žaismo, o realių veiksmų ir atsakomybės“, – pranešime tvirtino I. Plunksnis.

Asociacijos pozicija dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kiek ir kokių duomenų apie karo prievolininkus apskritai turėtų būti prieinama viešai. Ši tvarka jau kurį laiką sulaukia kritikos tiek dėl privatumo, tiek dėl galimų saugumo rizikų.

Krašto apsaugos ministerija planuoja, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos karo prievolininkų sąrašai nebebūtų skelbiami viešai. Tam numatoma keisti galiojančius teisės aktus ir peržiūrėti iki šiol taikytą šauktinių informavimo tvarką.

Dėl viešų sąrašų abejonių kėlė ir Seimo kontrolierė

Dėl dabartinės sistemos anksčiau susirūpinimą buvo išreiškusi ir Seimo kontrolierė Erika Leonaitė. Ji ragino įvertinti, ar toks platus šauktinių duomenų viešinimas yra proporcingas ir ar nesukuria papildomų grėsmių tiek patiems asmenims, tiek nacionaliniam saugumui.

Kontrolierės vertinimu, internete skelbiama informacija apie karo prievolininkus gali būti panaudota ne tik prieš konkrečius asmenis, bet ir renkama priešiškų valstybių ar kitų suinteresuotų subjektų. Dėl to, jos teigimu, būtina įvertinti, ar dabartinė sistema vis dar atitinka valstybės saugumo interesus.

E. Leonaitė buvo gavusi ir vieno 2026 metų karo prievolininkų sąraše esančio asmens skundą. Pareiškėjas teigė, kad internete paskelbta informacija apie jo šaukimo statusą tapo pretekstu anoniminiams grasinimams po to, kai jis atidėjo privalomąją karo tarnybą.

Šis atvejis sustiprino diskusijas, ar viešai skelbiama šauktinių informacija nėra perteklinė ir ar tokia praktika nesudaro sąlygų piktnaudžiauti asmens duomenimis.

2026 metų karo prievolininkų sąraše iš viso yra 42 556 jaunuoliai. Dar apie 3,8 tūkst. asmenų šiemet tarnybą pasirinko savo noru. Į privalomąją pradinę karo tarnybą šiais metais planuojama pašaukti maždaug 5 tūkst. žmonių.