Dauguma vokiečių nebetiki žaliu kursu: valdžios planai – be visuomenės palaikymo

Vokietijoje dauguma gyventojų atmeta vyriausybės klimato politiką

Naujausia „YouGov“ apklausa, atlikta prieš 30-ąją Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją Brazilijoje, atskleidė ryškų atotrūkį tarp Vokietijos vyriausybės planų ir visuomenės nuomonės. Nors dauguma vokiečių pripažįsta, kad klimato kaita yra rimta problema, kurią sukelia žmogaus veikla, jie nesutinka su daugeliu valdžios siūlomų priemonių.

Apklausus 2400 suaugusiųjų, paaiškėjo, kad 69 proc. respondentų priešinasi dyzelinių ir benzininių automobilių draudimui, 68 proc. nepritaria mėsos ir pieno produktų vartojimo ribojimui, o 56 proc. nesutinka su siūlomu vienkartiniu oro kelionių mokesčiu [1].

Kritikai pažymi, kad tokie planai dažnai atitrūksta nuo realybės: Vokietijos ekonomika jau dabar susiduria su konkurencingumo problemomis, todėl papildomi ideologiniai suvaržymai atrodo kaip spaudimas eiliniam gyventojui. Vis daugiau žmonių pabrėžia, kad klimato politika neturėtų būti baudžianti, o skatinti pozityvų dalyvavimą.

Piliečiai remia finansinę paramą ir praktines paskatas, o ne draudimus

Apklausa parodė, kad žmonės labiau remia sprendimus, kurie tiesiogiai pagerintų jų gyvenimo sąlygas ar padėtų verslui prisitaikyti prie žaliosios politikos:

• 66 proc. apklaustųjų pritaria didesniems mokesčiams didelės taršos įmonėms, tikėdamiesi, kad našta bus perkeliama ne ant paprastų žmonių, o ant didžiųjų teršėjų.
• 69 proc. respondentų pasisako už valstybės subsidijas energiją taupantiems būstams, kad šeimos galėtų pigiau renovuoti namus ir sumažinti sąskaitas už šildymą.
• 71 proc. vokiečių palaiko paramą vietinei gamybai ir pramonei, siekiant, kad klimato politika nekenktų darbo vietoms ir konkurencingumui.
• 69 proc. gyventojų sutinka su vienkartinio plastiko draudimu, kurį laiko realiai įgyvendinamu ir aplinkai naudingesniu sprendimu nei degalų ar mėsos ribojimai.

Vokietijos vyriausybė yra išsikėlusi tikslą tapti klimatui neutralia iki 2045 metų – greičiau nei dauguma pramoninių valstybių. Tačiau pažanga lėtėja, ypač transporto ir būsto sektoriuose. Nors tikslai ambicingi, apklausa rodo, kad gyventojai nelinkę iš esmės keisti savo įpročių. Tik ketvirtadalis būtų pasirengę rečiau skraidyti ar vartoti mažiau mėsos, o dar mažiau – visiškai atsisakyti gyvūninės kilmės produktų ar pirkti tik dėvėtus drabužius.

Klimato programos „2030“ planas: plati strategija, menkas visuomenės įsitraukimas

Pagal Klimato veiksmų programą [2], Vokietijos vyriausybė siekia iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 proc. Programa apima daugybę sričių:

• CO₂ apmokestinimas: siekiama, kad taršos mažinimas transporto ir statybų sektoriuose taptų ekonomiškai patrauklus.
• Finansinė kompensacija: brangesnės paslaugos dėl anglies kainų būtų kompensuojamos socialiai teisingomis priemonėmis.
• Pastatų renovacija: senų šildymo sistemų keitimas ir pastatų atnaujinimas padėtų sumažinti emisijas.
• Transportas: elektrinių automobilių plėtra, daugiau viešojo transporto ir pigesni traukiniai, brangesni trumpi skrydžiai.
• Žemės ūkis ir miškai: mažinamas kenksmingų trąšų naudojimas, skatinama ekologinė žemdirbystė.
• Energetika: spartesnis vėjo ir saulės energetikos tinklų plėtimas, mažinant priklausomybę nuo anglies.
• Pramonė: investicijos į efektyvesnius, klimatui draugiškus gamybos procesus.
• Tyrimai ir inovacijos: lėšos naujoms technologijoms ir sprendimams, padedantiems mažinti emisijas.
• Kontrolė ir finansavimas: „Klimato apsaugos įstatymas“ nustato privalomus tikslus ir jų stebėseną; numatyta šimtų milijardų eurų vertės finansinė parama iki 2030 m.

Vis dėlto, nors planas detalus ir išsamus, apklausos rezultatai rodo, kad vokiečiai pavargo nuo nurodymų. Jie nori sprendimų, kurie atneštų realią naudą, o ne apribojimus. Dalis apžvalgininkų pabrėžia, kad visuomenės pasipriešinimas kyla ne iš abejingumo klimato kaitai, o iš jausmo, jog valdžia vis dažniau „nubaudžia už gyvenimo būdą“, užuot padėjusi prisidėti prie pokyčių.