Dažnesni skrydžiai į kosmosą sušildys Žemės stratosferą 4 laipsniais

Juoda anglis atmosferoje yra tarsi Žemės aprengimas juodais marškiniais saulėtą dieną

Kai kuriuose ne per seniausiai atliktuose tyrimuose, paskelbtuose anksčiau šį mėnesį, vaizduojamas labai padidėjęs kosminio skrydžio poveikis stratosferai (antrajam Žemės atmosferos sluoksniui, esančiam virš troposferos po mezosfera) [1]. Turimų rezultatai rodo, kad per ateinančius kelis dešimtmečius planuojami skrydžiai į kosmosą gali ganėtinai smarkiai pakelti Žemės temperatūrą, pakeisdami pasaulines oro sroves ir silpnindami ozono sluoksnį [2].

Šiaip ar taip, šiomis dienomis sunku atidaryti bet kokią į technologijas ar mokslą orientuotą naujienų svetainę ir nepastebėti informacijos, susijusios su Elono Musko palydovų paleidimais ir jo planais nusiųsti į Marsą daug kosminių laivų, taip pat NASA būsimų misijų paleidimų planais, privačių skrydžių į kosmosą augimu bei bendru nacionalinių skrydžių į kosmosą padidėjimu. Ir nors visa tai prilygsta didžiam kosmoso momentui ir stulbinantiems atradimams, tai akivaizdžiai lemia ir tam tikras pasekmes.

Įdomu tai, kad kuomet pirmą kartą buvo išgirsta apie padažnėjusių erdvėlaivių paleidimų poveikį atmosferai, buvo manyta, jog tai neabejotinai yra susiję su „pramušimais“, kurie neva sudegina aplinkui esančius debesis, kas, savaime aišku, gali turėti įtakos krituliams, sukuriantiems efektą, vadinamą branduolio susidarymu.

Šis efektas, be kita ko, buvo prilyginamas ir gana šauniai bei įdomiai atrodantiems skylėtiems ir nekenksmingiems debesims.

Galiausiai vis tik tiesa pasirodė daug „tamsesnė“.

Tiriamas raketų degalų išmetimo poveikis

Ne paslaptis, jog beveik visas raketų kuras yra pagamintas iš angliavandenilių, dėl ko pramonė įprastai stengiasi sumažinti arba sušvelninti jų daromą žalą [3]. Tuo tarpu didžioji dauguma angliavandenilių sudegina žibalą ir palieka sudegusios arba juodos anglies pėdsaką suodžių pavidalu.

Galų gale juoda anglis atmosferoje tampa uždangalu Žemės paviršiaus atžvilgiu net ir labiausiai saulėtą dieną.

Negana to, pastaroji pritraukia ir sulaiko šilumą, todėl matomas bendras atmosferos atšilimas.

Lėktuvai, be abejo, taip pat pasižymi anglies tarša, tačiau yra keletas esminių skirtumų. Pirma, lėktuvai išskiria atitinkamai mažiau anglies, nes jie kyla tam tikrais ciklais. Antra, beveik visi komerciniai lėktuvai pasiekia maksimalų rezultatą troposferoje, vienu sluoksniu žemiau ozono pagrindo stratosferos, – tokiu būdu oro linijos stengiasi sumažinti anglies dvideginio išmetimą, dargi kartais išmėgindamos ir iš dalies elektrinius lėktuvus.

Nustatyta bazinė anglies taršos linija

Šiandieninė anglies taršos bazinė linija yra 1 000 tonų raketų suodžių per metus. Tada gi yra įprasta padauginti šį skaičių iš 10, mat tai yra patikimas įvertinimas, atsižvelgiant į pastaruoju metu padidėjusį raketų paleidimų skaičių, taip pat į pasaulinius planus per ateinančius kelis dešimtmečius.

Esant tokiam numatomam vidurkiui, raketų kuro suodžių kiekis stratosferoje padidintų temperatūrą minėtame sluoksnyje netgi iki 4 laipsnių pagal Farenheitą.

Akivaizdu, kad tai yra kylanti temperatūra, kuri veikia ozono sluoksnį. Visgi, tai ne tik tai. Kylanti temperatūra taip pat turi įtakos atmosferos cirkuliacijos, kurią sudaro sudėtingos vėjo srovės, visą laiką stumiančios orą visame pasaulyje, perdangai, pavyzdžiui, srovės srautams ar sūkuriams.

Prognozuojama, kad kylanti temperatūra kai kuriuos reaktyvinius srautus prislopins net 3,5 proc. Tiek kylant temperatūrai, tiek pasikeitus reaktyvinėms srovėms, ozono sluoksnis pasaulinėse platumose į šiaurę nuo Hiustono (Teksaso) sumažės net 4 procentais.

Žinoma, tie, kurie paleidžia raketas į kosmosą, nėra pripratę prie to, jog raketų kuro anglies emisija prilygsta didžiulei problemai. Tačiau bet kokiu atveju yra apsvarstomos alternatyvos, esančios skirtinguose tyrimų etapuose, įskaitant tas, kurios greičiausiai laikomos nepopuliariomis, pavyzdžiui, branduoliniai reaktoriai.

Neabejojama, kad dabartiniai tyrimai bei jų rezultatai padės paskatinti intensyviau tyrinėti šias alternatyvas, dėl ko galbūt galime tikėtis anksčiau pamatyti jų prototipus.