Degalai Lietuvoje – „auksiniai“: aplenkėme net kaimynus

Degalų kainos verčia žagtelėti

Kone brangiausiais degalais visoje Europos Sąjungoje prekiaujanti Lietuva jau ruošiasi kitai kainų šuolio bangai, mat kuras ne tik nepigs, bet galimai jau visai netrukus pasieks ir 3 eurų už litrą kainą. Kiek daugiau už litrą degalų nei lietuviai dabar moka tik stipriai geresniu pragyvenimo lygiu galinčios pasigirti Skandinavijos šalys. O štai lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas kritikuoja valdžią ir sako, kad kol visos valstybės ieško sprendimų gyventojų naštai palengvinti, Lietuva tik žiūri kaip skęsta jos laivas.

Naujausi Europos Komisijos (EK) paskelbti degalų kainų duomenys išties verčia žagtelėti – šiai dienai Lietuvoje A95 benzinui pasiekus 1,91 euro (degalinėse kaina svyruoja 2,05–2,06 euro) jau lenkiame ir geresniu pragyvenimo lygiu galinčias pasigirti Vakarų Europos valstybes [1].

Remiantis EK duomenimis, Lietuva, lyginant kainas už litrą benzino, jau stoja į šių šalių: Belgijos (1,95 euro), Prancūzijos (1,96 euro) ir Ispanijos (1,97 euro) gretas. O štai pigiau už litrą benzino moka lenkai (1,63 euro), austrai ir slovakai (1,83 euro), kroatai (1,87 euro) bei vengrai (1,24 euro).

Brangiausias benzinas – Danijoje (2,41 euro), Suomijoje (2,37 euro), Nyderlanduose (2,35 euro), Graikijoje (2,28 euro) ir Vokietijoje (2,19 euro).

Aukso vertę Lietuvoje pamažu įgauna ir dyzelinas, kurio kaina gegužės 30 d. siekė 1,78 euro už litrą. Panašios kainos kaip pas mus – tik Liuksemburge, Portugalijoje ir Rumunijoje (1,79 euro) bei Italijoje ir Kroatijoje (1,81 euro). Tuo tarpu mažiausiomis kainomis gali pasigirti: Slovėnija (1,67 euro), Bulgarija (1,64 euro), Lenkija (1,55 euro), Vengrija (1,40 euro) ir Malta (1,21 euro).

Didžiausios dyzelino kainos visoje Europoje šiuo metu fiksuojamos Švedijoje (2,27 euro), Šveicarijoje (2,26 euro), Norvegijoje (2,43 euro), Islandijoje (2,30 euro) ir Suomijoje (2,21 euro).

Mažiausios kainos Baltijos šalyse

Lietuvos energetikos agentūra skelbia, kad nepaisant to, kad litras degalų Lietuvoje jau siekia 2 eurus, kainos pas mus esą vis dar mažiausios tarp Baltijos šalių. Pastebima, kad pastarąją savaitę degalų kainos išaugo visose lyginamosiose valstybėse, išskyrus Vokietiją: benzino A95 kainos išaugo 0,09–0,12 eurų už litrą, o dyzelino kainos padidėjo 0,08–0,09 eurų už litrą [2].

Lietuva – viena tarp sąrašo viršuje esančių valstybių, kurioje drastiškai augo benzino kainos (6,3 proc.), o štai pagal dyzelino kainų šuolį pirmavo Lenkija (augo 5,4 proc.).

Visgi, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, Lietuvoje išlikusios mažiausios vidutinės degalų kainos. O štai tarp Baltijos šalių pirmą kartą buvo fiksuota vidutinė benzino kaina, viršijusi 2 eurų už litrą ribą ir net peršokusi Vokietiją, kurioje vidutinė kaina siekia 1,99 eurus už litrą.

Tiesa, tokiam degalų kainų šuoliui įtakos turėjo Ukrainoje prasidėjęs karinis konfliktas, dėl to „Bent“ naftos kaina laikėsi rekordinėse aukštumose, o kovo pradžioje ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozavo, kad litras degalų jau greitai sieks 1,60 eurų už litrą kainą, kurios niekada dar nebuvo Lietuvoje [3].

Tačiau, panašu, ekonomisto prognozės buvo gerokai viršytos ir dar net nepasiekė savo piko. Ž. Mauricas dar kovo mėnesį teigė, kad žvelgiant į dabartines tendencijas, jei embargas bus įvestas, naftos kainos esą galėtų dar išaugti 50–60 proc. O jei šis scenarijus išsipildytų, Lietuvoje litras degalų galėtų kainuoti ir 2,30 euro už litrą.

Deguto į ugnį dar labiau papylė lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas, teigęs, kad litro degalų kaina greitai gali pasiekti ir 3 eurus, mat valstybė nuo naujų metų užsimojo didinti akcizus kurui.

„Visi mažina, o mes darome atvirkščiai. Kai skęsta laivas, mes žiūrime, kad jis skęsta“, – teigė K. Stasiukynas [1].

Pagerėjimo nebus – degalų kainos augs ir toliau

Tačiau guosti už galvų susiėmusių gyventojų jau nebežada ir ekonomistai – degalų kainos netolimoje ateityje ne tik nekris, bet ir toliau augs. O štai patys degalinių savininkai tvirtina negalintys sumažinti kainų, mat perka brangiau iš Mažeikių perdirbimo įmonės [4].

„Benzino kaina 2 eurai buvo, už kiek reikia parduoti degalinei benzino litrą, jei gamykloje kainuoja 1,92 ct? 8 ct lieka be nieko, be transporto. Amortizuoti iš savęs, ką amortizuoti? Energetinės sąnaudos pabrango, degalinės naudoja elektrą, visi už galvos imasi dėl elektros kainų, degalinės naudoja elektrą. Infliacinė situacija muša per visų kišenes. Nebėra kur iš savęs amortizuoti“, – teigė lietuviškų degalinių sąjungos direktorius Vidas Šukys [4].

Finansų ekspertas Marius Dubnikovas taip pat nelinkęs piešti ateities šviesiomis spalvomis, mat kainos – tik kils. Jo teigimu, nebėra jokių priežasčių kainai mažėti, o naftos kainos augimas esą tik tęsiasi. Tuo tarpu sprendimai dėl sankcijų bei rusiškos naftos atsisakymo taip pat nėra paskutiniai.

Vykti į darbą ne tik automobiliu, bet ir viešuoju transportu tuoj taps prabanga

Prabanga jau greitai gali tapti ne tik vykimas į darbą nuosavu automobiliu, bet ir viešuoju transportu, mat jau nuo liepos tikimasi pakilusių tarpmiestinių autobusų bilietų kainų. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidento Rimanto Martinavičiaus teigimu, vežėjai jau dabar susiduria su milžiniška finansine našta, todėl šiems nieko kita nebelieka kaip tik kelti paslaugų įkainius [6].

Anot jo, bilietai pabrangs keliais eurais, pavyzdžiui, jei dabar bilietas iš Vilniaus į Kauną kainuoja 8,5 euro, tai kaina jau greitai gali pasiekti 10 eurų, o štai kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą atsieis nebe 23, bet 26 eurus ir pan.

Darys įtaką maisto kainoms ir lems kai kurių verslų bankrotus

Visgi spartus degalų kainų kilimas pasieks ne tik automobilių vairuotojus, bet ir jų nevairuojančius, mat degalai yra viso ko sudedamoji dalis, o transportavimo išlaidos įskaičiuotos į kiekvienos prekės kainą. Augant įkainiams už degalus, išaugs ir maisto bei kitų prekių kainos, o tai reikš ir tai, kad mažės vartojimas ir galiausiai ekonomika atsidurs stagnacijos režime.

Kai kurių įmonių atstovai jau neabejoja, kad šalyje nebus išvengta ir bankrotų virtinės, o ypatingai augančios degalų kainos esą kirs transporto ir kelių statybos sektoriams.

M. Dubnikovo teigimu, galiausiai verslai ir vartotojai stos į vieną liniją, iš kurios pajudėjus išlošusiųjų nebus. Anot jo, jau yra pavojus, kad įmonių pelnai pradės trauktis, todėl tuos prarastus kaštus dalinsis visuomenė ir verslas, pastarajam sugėrus didesnę jų dalį [5].

Pasak eksperto, jau sukama link situacijos, kai vartotojai nebegalės absorbuoti išaugusių kainų, todėl bus priversti mažinti vartojimą ir atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių.

Dar labiau nerimą stiprina tai, kad jau vis pasirodo duomenys, jog kai kurie gyventojai pradeda taupyti maisto sąskaita ir atsisakyti ne tokių būtinų maisto prekių arba vyksta apsipirkti į kaimynę Lenkiją [7].

O štai ūkininkų esą laukia tikras aukso amžius, mat dėl Ukrainoje vykstančio karo pasaulyje bus fiksuojamas didelis grūdų trūkumas, o Lietuvos ūkininkai ketina išauginti gerą derlių ir jau yra užsitikrinę trąšų bei kuro tiekimą [5].