Degalų akcizai išliks aukštumoje? Verslas jau baiminasi dėl pasekmių

Akcizų ateitis paaiškės rudenį: dyzelino pardavimai krito 10 proc., verslas piktinasi pirkimais Lenkijoje

Verslui nerimaujant dėl didinamų degalų akcizų, Finansų ministerija sprendimus priims tik vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje. Pasak viceministro Kristupo Vaitiekūno, kol kas trūksta patikimų duomenų, o diskusijose vyrauja emocijos. Dyzelino pardavimai, pavyzdžiui, balandį sumažėjo 10 proc., o vyriausybėje jau sudaryta darbo grupė, kuri peržiūri degalų apmokestinimo politiką.

Anot ministerijos, per anksti daryti išvadas, tačiau aišku, kad pokyčiai turės būti pagrįsti skaičiais ir realia rinka, o ne tik nuogąstavimais [1].

Verslininkai piktinasi, kad dėl didelių akcizų gyventojai degalų vyksta piltis svetur, o tai, jų teigimu, daro žalą Lietuvos verslui ir iždui. Pasak jų, Lenkija dėl to tik laimi, nes pirkėjai renkasi jos degalines, o valstybės biudžetas netenka mokesčių. Tuo tarpu dyzelino kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos svyruoja 4–7 centais, o atšilus orams ši atotrūkis sumažėjo.

„Darosi vaizdas, kad buvę arba esantys Lietuvos politikai nori skatinti kaimynų ekonomiką. (…) Lenkijai tikrai yra pliusas iš šitų sprendimų. Pasikeitus naftos kainai, degalai brangs ir tada tie skirtumai pasidarys didesni“, – LRT radijui sakė prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis.

Nuo metų pradžios dėl CO2 dedamosios ir Gynybos fondo akcizai benzinui, dyzelinui ir dujoms padidėjo, tačiau, kokia bus tolesnė akcizų kryptis, paaiškės tik rudenį.

Ne tik vairuotojai, bet ir vežėjai turistauja į Lenkiją pigesnių degalų

Nuo kitų metų degalų akcizai vėl augs – dyzelinui 20 proc., benzinui 10 proc. – o tai kelia vis didesnę sumaištį versle. Pasienio degalinės skaičiuoja net 80 proc. smukusias apyvartas, dalis jų priverstos atsisakyti naktinio darbo ir atleisti darbuotojus [2].

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė teigia, kad dėl augančių mokesčių vairuotojai vis dažniau renkasi pildyti bakus Lenkijoje, o vežėjai svarsto perkelti degalų pirkimus svetur.

Pasak jos, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius dyzelino pardavimai krito 15 proc., o dėl to valstybės biudžetas gali nesurinkti planuotų 200 mln. eurų akcizų — iki gegužės surinkta vos 17 mln. eurų.

Verslo atstovai ir ekonomistai pabrėžia, kad ši politika žalinga tiek degalinėms, tiek valstybės iždui. Pasak Čeredničenkaitės, akcizų didinimas buvo klaida, kuri laikinai „pasislėpė“ dėl žemų naftos kainų, tačiau geopolitinė padėtis, pavyzdžiui, Irano ir Izraelio konfliktas, vėl augina degalų kainas.

„Jau artimiausiu metu galima tikėtis dar 0,1 euro brangimo“, – sako LIEPA vadovė.

Ekonomistai siūlo peržiūrėti akcizų politiką, kad vežėjai ir gyventojai piltų degalus Lietuvoje, o ne pas kaimynus. Pasak jų, taip pavyktų surinkti daugiau mokesčių, apsaugoti vietos verslą ir darbo vietas, o valstybės biudžetas gautų stabilesnes pajamas.

Brangstant degalams, kils ir maisto bei kasdienių prekių kainos

Nuo metų pradžios padidėję degalų akcizai jau atsispindi degalinėse – dyzelinas pabrango 13 centų, benzinas – 6 centais. Ekonomistai perspėja, kad ši kainų banga netrukus atsiris ir iki parduotuvių, o pabrangę degalai lems brangesnę produkcijos gamybą, pervežimą ir sandėliavimą [3].

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas metų pradžioje skaičiavo, kad dėl to, pernai siekusi vos 1 proc., infliacija šiemet gali priartėti prie 3 proc., o labiausiai pabrangimą pajus pirkėjai, perkantys kasdienius maisto produktus, tokius kaip duona, pienas, daržovės, mėsa, ir kitas prekes.

Verslininkai pabrėžia, kad dėl augančių degalų kainų brangsta ir logistika, o prekės, kurių gabenimui naudojamas dyzelinas, tiesiog negali išlikti tokiomis pačiomis kainomis. Importuotojai, perdirbėjai, pardavėjai – visi patirs didesnes sąnaudas, kurias galiausiai perkels pirkėjams.

Nuo maisto, gėrimų, higienos priemonių iki statybinių medžiagų – viskas pabrangs, nes vežimo kaina yra svarbi jų savikainos dalis. Taigi gyventojams gali tekti dar labiau patuštinti pinigines, o tai, pasak ekonomistų, gali paskatinti ir tolesnę infliaciją, kuri atsilieps kasdienio krepšelio turiniui.